JAV varo ant Rusijos ar ant mūsų?

Prof. Povilas Gylys, Seimo narys, buvęs užsienio reikalų ministras:

- Perskaičiau informacinio karo specialistu pristatomo amerikiečių profesoriaus Dž.Maiklo Volerio pasisakymus, kurie pasirodė ir Lietuvos viešojoje erdvėje, ir, tiesą pasakius, nesupratau, koks tų pasisakymų tikslas.

Visų pirma Lietuva yra suvereni šalis, kuri stengiasi realizuoti savo nacionalinius interesus, tarp jų - ir saugumo srityje, tarptautinių santykių srityje. Kad Lietuva turi erzinti Rusiją, tvirtino amerikiečių informacinio karo specialistas. Pirma mano replika: jei tai būtų informacinės taikos specialistas, tai jo patarimai Lietuvai būtų kitokie.

Toliau toks jo pastebėjimas: Lietuva turi pradėti tiek erzinti Rusiją, kad ši pradėtų gintis. Aš nemanau, kad Rusija pradėtų gintis. Ji pradėtų pulti.

Informacinio karo specialistas Lietuvą traktuoja kaip supervalstybę. Man tai patinka, aš norėčiau, kad Lietuva būtų supervalstybė, turinti didžiules galias. Tiesa, mes kol kas Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje atliekame svarbią misiją, bet iš amerikiečio pasakymo man neaišku, ką jis turėjo omenyje: ar visa tai Lietuva viena turi daryti? Ar vieni turime erzinti, inicijuoti krūvas rezoliucijų prieš Rusiją? O kaip kitos valstybės? Ar tas informacinio karo specialistas tik nenori, kad Lietuva būtų panaudota kaip pėstininkas antrojo šaltojo karo metu? Juk mes tikrai gyvename antrojo šaltojo karo metu, kuris, beje, gali peraugti į trečiąjį pasaulinį karą. Tikimybė nėra ypač didelė, bet ji yra.

- Amerikiečių profesorius Lietuvai pataria tarptautinėje arenoje kelti klausimą - gal atimti iš Rusijos Karaliaučių...

- Jei žmogus gyvena labai toli nuo Rusijos, Amerikoje, tai jis gali samprotauti apie tai, būdamas profesoriumi. Tačiau jei jis būtų Lietuvos politikas, kuriam svarbi Lietuvos gerovė, saugumas, tai toks klausimo kėlimas pavieniui būtų nelogiškas. Nelogiška manyti, kad Lietuva viena ims ir perkirps žemėlapį, kuris buvo susiformavęs po Jaltos susitarimo 1943 m. Man tai, švelniai tariant, neatrodo rimta. Pataria: jūs erzinkite visais įmanomais būdais. O pasekmės?

- Kodėl profesorius patiems amerikiečiams nepataria erzinti Rusijos?

- Tarptautinė politika yra kur kas sudėtingesnė, negu ponas Voleris įsivaizduoja. Dabar yra nepaprastai sudėtinga situacija. O informacinio karo specialistas ją labai supaprastina. Aš, kaip žmogus, išgyvenantis dėl savo valstybės, dėl jos ateities, labai skeptiškai vertinu tokias kalbas.

- Kas atsitiktų, jei mūsų politikai paklausytų pono Volerio patarimų?

- Mes ir taip esame aktyviausia šalis Rusijos atžvilgiu. Mes ir taip nesubalansuotai elgiamės. Aš manau, kad reikėtų laikytis rikiuotės principo, šiuo atveju - ES bendro tono. Bet mes norime būti svarbiausi. Tačiau kai nedidelis žmogus šaukia, plėšo marškinius nuo krūtinės, didesniems berniukams ir mergaitėms tai sukelia šypsenas. Turiu galvoje, kad mes aršia retorika keliame šypsenas Vakaruose. O Rytuose, aišku, yra susierzinimas, po kurio seka kokios nors atsakomosios priemonės, kurios nebūtinai būna skelbiamos. Nuo to nacionaliniai Lietuvos interesai tarptautiniu mastu tikrai nėra geriau realizuojami. Mes turime savų interesų, tarptautinė aplinka mums labai svarbi, bet jei mes elgiamės išimtinai agresyviai, tai, manau, kenkiame patys sau.

- Susidaro įspūdis, kad Vakarai vykdo dvigubą politiką Rusijos atžvilgiu: formaliai pritaria sankcijoms prieš ją, ragina Lietuvą smerkti Rusijos veiksmus, o pačių Vakarų valstybių lyderiai susitikinėja su Rusijos vadovais ir siekia išlaikyti gerus santykius. Štai ir JAV valstybės sekretorius Džonas Keris (John Kerry) į Rusiją atvažiavo turbūt ne tam, kad paerzintų ją, nes net gavo dovanų daržovių.

- Ryškiausias to pavyzdys yra net ne JAV, o Prancūzijos prezidentas Fransua Olandas (Francois Hollande). F.Olandas laikosi sankcijų, bet jo žodynas yra vienas švelniausių. Su Rusija yra ir problemų, bet, kita vertus, Prancūzija pirmiausia gina savo milžiniškus interesus. Visų pirma milžiniškus verslo interesus. Be to, norima išlaikyti veikiančią tarptautinių institucijų sistemą. Juk blogai, jei net tarptautiniai teismai nustos veikti. O taip gali atsitikti, jei Rusija nustos pripažinti tarptautinių teismų sprendimus. Rusai išeis iš Europos Tarybos, vadinasi, rusai negalės kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą. Ar geriau mums dėl to, jei eiliniai rusai, patiriantys persekiojimus, negalėtų ten kreiptis?

Arba, sakysime, Jungtinių Tautų vaidmuo antrojo šaltojo karo metu yra smarkiai sumažėjęs. O mes, ypač mažesnės valstybės, turime būti ypač suinteresuotos, kad Jungtinės Tautos atgautų buvusias galias. Nes jei kas nors didesnis elgiasi netinkamai, tai Jungtinių Tautų Saugumo Taryba skriaudžiamai šaliai ateina į pagalbą. Jei mes sugriausime šitą sistemą, ji nebeveiks ir stipresniojo teisė įsigalios dar labiau, nei yra šiuo metu.

- Ar Vakarų valstybės trina rankomis, kai Lietuva savo radikaliais pasisakymais siekia atsidurti konflikto su Rusija smaigalyje, ar kaip tik norėtų, kad elgtumės nuosaikiau, laikytumės bendros pozicijos su Vakarais?

- Kai kurioms šalims tai patinka, ir aš manau, kad net būna paakinimų elgtis aštriau, tik, aišku, ne viešojoje erdvėje. Tačiau yra žmonių akademiniuose sluoksniuose, visuomenėje, diplomatiniuose sluoksniuose, kur į tokį mūsų elgesį žiūrima su šypsena. Ką mes iš to laimime? Aš esu ekonomistas, todėl nuolat akcentuoju, kad jei mes ką nors darome, tai turime gauti kažkokią naudą: didesnį saugumą, prekybą, galimybę nusipirkti daugiau žaliavų ir t.t. Ką mes gauname iš tokios retorikos Rusijos atžvilgiu? Bent jau aš naudų nematau. Kaip tik tiktai žalą, papildomas Rusijos sankcijas Lietuvai.

- Informacinio karo specialistas pataria Lietuvai kelti klausimą dėl buriatų, jakutų, kitų tautų, gyvenančių Rusijos teritorijoje, nepriklausomybės. Ar tai neatsisuktų prieš mus pačius?

- Vilniaus krašto, Klaipėdos krašto autonomijos klausimai neoficialiuose pokalbiuose jau pradėti kelti. Bet norėčiau akcentuoti, kad informacinio karo specialistas mums pataria veltis į ginčą, kuris yra visiškai neperspektyvus. Visiškai. Jei kokia nors didelė valstybė ar valstybių grupė nori kelti Jakutijos ar Karelijos klausimą Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje ar kur kitur, tai tegul tai ir daro. Tačiau siūlymai mažytei Lietuvai apversti pasaulį, perbraižyti Europos žemėlapį yra absurdiški.