Jei visi grįžtų, kur jie tilptų?

- Kai girdžiu tokias politikų kalbas, suprantu, kad jų tikslas yra grąžinti emigrantus. Bet norint šį siekį įgyvendinti mes juk negalime to padaryti fiziškai - areštuoti visus ir įvežti, įtremti į Lietuvą. Pagrindinis dalykas - sudaryti motyvacines sąlygas jiems grįžti, o tam pirmiausia reikia panaikinti priežastis, dėl kurių jie išvyko. Antras dalykas - sudaryti geresnę motyvacinę aplinką, kad emigrantai sutiktų pakeisti esamą gyvenamąją aplinką, turimą gyvenimo lygį į tą, kuris jų lauktų Tėvynėje. Kol nebus panaikintos jų emigracijos priežastys ir nebus sukurtos naujos motyvacijos priemonės, kalbėjimas ir liks kalbėjimas. Todėl neverta diskutuoti, kas būtų, jei visi grįžtų, o darbo nėra. Nes ir negrįš, kol nebus išpildytos mano įvardytos sąlygos.

- Kodėl mūsų darbdaviai negali mokėti jei ne tokių pačių algų, kaip kitose valstybėse, tai bent jau tokių, kurios neverstų emigruoti?

- Privačiame sektoriuje pagrindinis šaltinis, iš kurio mokami visi mokesčiai valstybei, darbo užmokestis, dividendai, išlaikomos darbo vietos, - sugeneruota pridėtinė vertė. Jei tokios nėra, tai nėra bendro vadinamojo krepšelio. Tada prasideda bandymas kažką apgauti - algas mokėti vokeliuose, nemokėti kokių nors mokesčių, skriausti darbuotojus, mokant jiems minimalią algą, ir t.t. Kol mes nepadarysime darbo vietų pajamingumo pagal pridėtinę vertę tokių, kokios yra tose šalyse, į kurias mūsiškiai emigravo, tol galimybė užtikrinti normalias pajamas Lietuvoje bus labai abejotina.

- Lietuvoje paslaugų, prekių kainos jau pasivijo europines ar net jas aplenkė. Atrodytų, kad tada ir tų prekių pardavėjai ar paslaugų teikėjai turėtų gauti tokias pajamas, kad galėtų mokėti didesnes algas.

- Tai ir yra neteisingas paskirstymas, kai darbdaviai nori didesnę dalį uždirbtų pajamų pasilikti sau, o ne dalytis su darbuotojais. Tačiau bet kokio darbo rezultatus reikia vertinti pagal pridėtinės vertės dydį. Ne našumas, ne produktyvumas, o pridėtinė vertė yra svarbiausia. Kas tai yra? Tai yra, kiek pajamų, atmetus visas išlaidas, sugeneruoja visa darbovietė. Tarkime, kokia nors įmonė turi kažką pirkti iš aplinkos, kad galėtų užtikrinti normalias sąlygas - energetiką, ryšių paslaugas, popierių ir t.t. Be to, ji patiria veiklos išlaidų, moka algas. O tam, kad padengtų visas išlaidas, turi parduoti savo veiklos rezultatą brangiau, nei išleido. Tai ir būtų pridėtinė vertė. Yra moksliniai tyrimai, rodantys, kad pagal šį rodiklį mes nuo britų atsiliekame 6-8 kartus. Tad kol mūsų įmonės toliau tiek atsiliks, dukart ar triskart didesnių algų nemokės.

Bėda ta, kad Lietuvoje daugelyje darboviečių darbuotojų rezultatai nėra vertinami pagal atnešamą pridėtinę vertę. Vertinama pagal darbo laiką, sunkumą, sąnaudas. Tada ir nėra teisingo paskirstymo. Visi vienodai laiko praleidžia darbe, bet vieno indėlis duoda įmonei pridėtinę vertę, o kito neduoda, tik sunaudoja išteklius. O pagal įstatymus visi turi uždirbti ne mažiau nei minimalią algą - ir tas, kuris sukūrė pridedamąją vertę, ir tas, kuris nesukūrė. Tada ir prasideda visos blogybės.

- Bet jei jūsų išvardytų blogybių nebeliktų, ar to užtektų, kad emigrantai grįžtų? Juos suvilioti užtektų tik geresnėmis algomis? Juk pas mus trūksta darželių, mokyklų...

- 80 proc. pagrindine emigracijos priežastimi įvardija mažas pajamas, tačiau kaip priežastis nurodo ir netinkamą infrastruktūrą, minimalių socialinių garantijų šeimai nebuvimą. Daugelis išvykusiųjų užsienyje gauna socialinį būstą, nereikia sukti galvos dėl darželių ar mokyklų, mokamos vaiko pašalpos ir t.t. To Lietuvoje pasigenda. Emigracijos priežastimi įvardijamas nesaugumas, ypač kaimo vietovėse, kur dažni visokie užpuolimai, taip pat patyčios, darbuotojų nevertinimas, kai į jį žiūrima kaip į darbinį arklį, ir panašiai. Aišku, ir kultūros židinių Lietuvoje, ypač provincijoje, mažai likę.

- Mėgstama pafilosofuoti, kas pirmiau atsirado - višta ar kiaušinis. Politikai aiškina, kad mokyklos, darželiai uždaromi, nes žmonės emigravo ir nebėra kam tas įstaigas lankyti. O gal yra atvirkščiai - emigravo, nes uždaromos?

- Čia tikrai yra vištos ir kiaušinio analogas. Jei būtų atkurtas darželių, mokyklų tinklas, tikimybė, kad dalis žmonių grįš, tikrai būtų didesnė. Akivaizdu, kad pirmiau atsirado kiaušinis, nes kol jo nėra, tol ir vištai nėra iš ko atsirasti. O toliau, jei norime daugiau kiaušinių - reikia daugiau vištų. Pagrindinis kiaušinis emigrantams grįžti - darbo vietų efektyvumas, matuojamas sukurta pridėtine verte. Jei to nėra, tada neturime pakankamų biudžeto pajamų. O kai nėra pakankamų pajamų, nėra iš ko išlaikyti darželių, mokyklų ir panašiai.

- Yra sukurptos kelios emigrantų grąžinimo strategijos, viena jų, mokslininkų sukurta dar 2006 m. ir patvirtinta Vyriausybės, - net 507 puslapių apimties. Kodėl tos strategijos neveikia?

- Visos tos strategijos yra paremtos daugiau hipotetiniais lūkesčiais, o ne realiomis motyvacinėmis priemonėmis. Svarbiausia - darbo vietos kokybė. Pas mus progresiniai mokesčiai veikia atvirkščiai: kuo geriau darbo vieta funkcionuoja, tuo labiau ji apmokestinama. Jei ji nevykusi, nieko nesukuria - net dotacijas gauna. Tada žmonės ir galvoja - kam stengtis? Jei nesistengsime - gal gausime dotaciją.

- Verslininkai virkauja, kad dėl nelanksčių darbo santykių Lietuvoje nepavyks prisivilioti daug pigios darbo jėgos iš Ukrainos, kai su ja bus bevizis režimas. Bet juk turime 7,6 proc. savų bedarbių. Kodėl jie neįdarbinami? O gal kokiais tyrimais nustatyta, kad didžiausią jų dalį sudaro beviltiški tinginiai ar kvalifikacijos neturintys žmonės?

- Būtent taip ir yra. Tarp tų mūsų bedarbių yra mažai motyvuotų dirbti ir geriau dirbti. Dalis jų mielai sutinka gauti socialinį bedarbio statusą ir gauti įvairias pašalpas, subsidijas. Antra - tam, kad darbo vieta sukurtų pakankamai pridėtinės vertės, būtina atitinkama kompetencija, kuri dalijasi į dvi dalis: darbuotojų kompetencija, ir darbdavių kompetencija. Pas mus nemaža dalis darbdavių yra savamoksliai, todėl atrodo kaip šarlatanai. Įsivaizduokite, jei pas mus tokiose aukštos kompetencijos reikalaujančiose srityse, kaip medicina ar kaip lėktuvų pilotavimas, būtų leidžiama dirbti savamoksliams. Būtų visiškas chaosas. Deja, panašiai yra ir privačiame sektoriuje. O dėl to galima kaltinti švietimo sistemą, kuri yra sukurta geriausiu atveju rengti gerus, paklusnius samdinius, vadinamus specialistais, o vadovai nerengiami. Nekuriamos ir darbo vietos tiems samdiniams.