Kaip kariaus kunigai?

Toks KT išaiškinimas atsirado, kai į jį kreipėsi Vilniaus apygardos administracinis teismas, nagrinėjantis nuo karinės tarnybos neatleisto Jehovos liudytojo skundą.

KT korpusas šį kartą nebuvo vieningas. Du teisėjai pareiškė savo atskirąją nuomonę.

„Jeigu jau taip tvarkoma, kaip tarybiniais laikais, tai reikėtų pasirūpinti, kad karinę tarnybą (jaunuoliai - red. past.) atliktų iki seminarijos, nes paskui jau per vėlu, kunigas kasdien turi aukoti šventąsias mišias, - „Vakaro žinioms“ teigia vyskupas emeritas Jonas Kauneckas. - Arba jie galėtų eiti į kariuomenę nebent kaip kapelionai, bet jie kapelionais ir šiaip dirba.“

Pasak dvasininko, tas nutarimas parodo, kad KT teisėjai nežino arba sąmoningai nepaiso Lietuvos ir Vatikano konkordato, draudžiančio kunigus imti į kariuomenę.

„Kaip tada kariuomenė susitvarkytų, jeigu kunigas kasdien turi nustatytą skaičių valandų melstis, aukoti mišias. Jeigu kunigai būtų atriboti nuo tokios veiklos, tai griauna kunigystę. Tai būtų tarptautinis skandalas, tiesioginis trukdymas, nors Lietuva Vatikanui yra įsipareigojusi netrukdyti Bažnyčiai“, - svarsto dvasininkas.

Jo teigimu, kol kas dvasininkija KT nutarimą vertina kaip propagandinį. „Niekas nepagalvoja, kas gali imtis tą nutarimą vykdyti. Tai, ko gero, būtų analogų neturintis dalykas pasaulyje, kad eiliniais kareiviais tarnauja kunigai“, - teigia vyskupas J.Kauneckas ir tikisi, kad tuo klausimu Vyskupų konferencija dar pasisakys.

Parlamentaras Povilas Urbšys dėl dvasininkų priimtą nutarimą vadina istoriniu po Nepriklausomybės atkūrimo. Jame įžvelgia KT ateistinį požiūrį į tikėjimą, religiją ir dvasinį žmogaus gyvenimą.

Jo žodžiais, įsigilinus į tokio sprendimo pagrindimą aiškėja, kad į dvasininko pareigos atlikimą KT pasižiūrėjo kaip į tam tikrą privilegiją.

„Jeigu, kilus kariniam konfliktui, bus mobilizuoti šaukiamojo amžiaus dvasininkai, tai kas tada atliks religines apeigas - mišias, išpažintis, krikštą ir pan. Tai rodo, kad daugumos KT teisėjų pasaulėžiūra liko ta pati sovietinė ateistinė, kuri dvasininko pareigų atlikimą laikė vos ne jo asmeniniu reikalu“, - sako parlamentaras.

Jis konstatuoja, kad KT nelabai suvokia, kas yra Tėvynės gynimas, jeigu pripažįsta, jog, neatlikdamas karo prievolės, dvasininkas neatlieka pagrindinės priedermės - ginti Tėvynę.

„Jeigu mes viską suvesime į karinę rikiuotę ir ginklo naudojimą, susiaurinsime pačią sampratą, kas yra Tėvynės gynimas. O jis pirmiausia paremtas ne karine jėga, ne krašto apsaugos biudžetu, ne NATO pagalba, o mūsų pasipriešinimo dvasia“, - sako Seimo narys. Politiko nuomone, tai parodė okupacijos metai, kai pati religija, Bažnyčia buvo vienintelis būdas išsaugoti neklusnią dvasią sovietiniam režimui.

P.Urbšio teigimu, švęsdami už tikėjimą komunistų persekioto Teofiliaus Matulionio įšventinimą į palaimintuosius, mes pripažinome tikėjimo svarbą, tačiau po kelių savaičių KT savo nutarimu tai paneigė. Kartu mes patys pasakome, kad dvasinės stiprybės puoselėjimas per religiją yra antraeilis dalykas, nors pasaulyje keliame triukšmą dėl karinių pratybų „Zapad 2017“ ir galimos invazijos.

Pasak parlamentaro, KT nutarimas yra tikra dovana V.Putinui, nes visais laikais rytų okupantas smogdavo ne kur kitur, o į tikėjimą, į Bažnyčią.