1 nuotr.Keli Lietuvos atstovai Europos Parlamente prieš porą savaičių kreipėsi į Europos Komisiją ragindami ir šią instituciją pasidomėti, ar Norvegija nepažeidžia Europos Sąjungos piliečių teisių, kai iš jų minėtoje šalyje atimami vaikai.
Lietuvos europarlamentarai Vilija Blinkevičiūtė ir Zigmantas Balčytis kreipėsi į EK sulaukę Lietuvos piliečio Gabrieliaus močiutės prašymo padėti vaiką grąžinti į Lietuvą. Berniuko močiutė yra pateikusi prašymą būti paskirta jo globėja ir nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ja, kol bus galutinai išspręstas vaiko motinos globos klausimas. Norvegijos apskrities komisija vasarį nusprendė atimti iš berniuko motinos Gražinos L. globos teises ir perduoti vaiką globėjams Norvegijoje. Šį apskrities komisijos sprendimą motina yra apskundusi teismui.
Į EK Lietuvos europarlamentarai kreipėsi klausdami, ar Norvegijos valdžios institucijų veiksmai negrąžinti Lietuvos piliečio į savo gimtąją šalį atitinka ES piliečio interesus. Taip pat parlamentarai domisi, ar EK imsis veiksmų, siekdama apsaugoti ES piliečio teises ir grąžinti vaiką į Lietuvą.
Parlamentarų paklausime EK teigiama, kad nei berniuko artimieji, nei Lietuvos kompetentingos institucijos nėra gavusios iš Norvegijos institucijų oficialių duomenų apie tai, kur vaikas šiuo metu yra apgyvendintas ir kokiu teisiniu pagrindu.
Parlamentarai EK taip pat klausia, ar šiuo atveju nėra pažeidžiamos vaiko teisės, kad jis nėra grąžinamas į savo gimtąją šalį? Ar nėra pažeidžiamos vaiko prigimtinės teisės į gimtąją kalbą, religiją, tradicijas ir kultūrą?
„Norvegija nėra ES valstybė, tačiau ES valstybė yra Lietuva. Į tokias situacijas juk patenka ne tik Lietuvos, bet ir kitų ES šalių piliečiai. Tad EK turėtų įvertinti, ką tokiu atveju šaliai daryti, kaip reikėtų elgtis“, - teigia V.Blinkevičiūtė.
Europarlamentarė informavo, kad ji kreipėsi ir į Europos Parlamento Piliečių teisių ir teisingumo komitetą klausdama, ar ši problema negalėtų būti svarstoma šiame komitete. Deja, gavo atsakymą, kad tokie atvejai negali būti nagrinėjami EP atskiro komiteto lygmeniu.
Sūnų praradusi motina Gražina L. šią savaitę pranešė iš Norvegijos vaiko teisių apsaugos tarnybos gavusi žinių, kad vaikas gali būti grąžintas į Lietuvą, jei to paprašytų Lietuvos valstybė. Esą Norvegija neturėtų kitos išeities.
Komentuodamas tai Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pareiškė, kad rūpinasi Gabrieliaus grąžinimu į Lietuvą, bendrauja su advokate, mama, močiute. Tačiau ministro minimos moterys, pasirodo, pirmą kartą apie tai girdi.
„Tai tau naujienos. Nežinojau, kad p.Linkevičius su manimi ar Gražina bendrauja, - teigė advokatė Sandra Latotinaitė. - Neturiu informacijos apie tai, kad Lietuva būtų nusiuntusi protesto notą Švedijai. Kodėl Lietuva taikstosi su tuo, kad Švedija padarė tokius svarbius Lietuvos piliečių - Gabrieliaus ir jo dėdės - teisių pažeidimus? Kodėl Lietuva taikstosi su nuolatiniu Vienos konvencijos nuostatų pažeidinėjimu iš Norvegijos pusės? Lietuva, susidaro įspūdis, yra tik bestuburė valstybė, neketinanti rizikuoti gerais diplomatiniais santykiais su Norvegija dėl kelių vaikų, kurie, kaip tyčia, turi Lietuvos pasą. Tarp valstybių kaip ir tarp žmonių: tam, kad tave gerbtų kiti, reikia pirmiausia gerbti save.“
