Nenorėčiau būti Eligijaus Masiulio vietoje

- Teisėsaugos akiratyje atsidūrė dar viena partija arba bent tos partijos lyderis. Tarp parlamentinių partijų beveik nebeliko kitokių. Kas darosi?

- Nuodugniam situacijos vertinimui yra per mažai laiko ir per mažai duomenų. Tuo labiau kad aš šiuo metu esu ne Lietuvoje, o Strasbūre. Tačiau du dalykus norėčiau akcentuoti. Pirmas dalykas - šiandien man tikrai nesinorėtų būti Eligijaus Masiulio vietoje. Antras dalykas - visuomet lazda turi du galus.

- Ką turite mintyje?

- Prisiminkime pastaruosius dvejus trejus metus, kaip kalbėdavo tie patys liberalai spaudoje, televizijoje, kaip buvo cituojami straipsniuose. Jie visą laiką moralizuodavo kitus rodydami, kokie patys yra šventi, skaidrūs, tyri, kokie visiškai kitokie. O visi kiti, kaip ir „Tvarka ir teisingumas“, atseit murkdosi kažkokiuose nešvariuose pursluose. Ir kaukšt vieną rytą atsibundi ir pasirodo, kad tie, kurie moralizuoja, neturi nei teisės moralizuoti, nei ko nors panašaus. Šitaip galėčiau pakomentuoti.

Tačiau nenoriu dabar liberalų nei pulti, nei ginti. Norint įvertinti situaciją man reikia šiek tiek daugiau duomenų, šiek tiek daugiau informacijos. Tikiuosi, kad tą dalyką aš galėsiu padaryti kitą savaitę iš Strasbūro grįžęs į Lietuvą.

- Ar ši žinia jums buvo netikėta, nes iki šiol liberalai atrodė lyg neliečiamieji?

- Aš ne pirmą dieną esu politikoje, todėl galiu patikslinti, kad žodis „neliečiamieji“ yra netikslus. Yra tie, kurių neleidžia liesti, ir tie, kuriuos leidžia liesti. Po šios dienos įvykio kiekvienas mąstantis politikas turi užduoti sau klausimą, kam tai naudinga: buvo neliečiami, o dabar tapo liečiami. Minčių kyla įvairių. Kad vyko tokie dalykai seniai, matyt, yra vieša paslaptis. Bet kodėl dabar staiga viskas pasikeitė ir neliečiami tapo liečiami? Tai kol kas klausimas. Į jį atsakius bus lengviau suprasti, kas iš tikrųjų dedasi ir kam tai naudinga. O dabar aš nenoriu vertinti, ar ši korupcijos istorija tikra, ar ne visai.

- Ar iki rinkimų liks nors viena įtakingesnė partija, kurios atžvilgiu ar kurios narių atžvilgiu nebus mesta įtarimų?

- Sunku spėlioti. Tačiau vieną dalyką tikrai galiu pasakyti: tai tikrai nepuošia Lietuvos politinio gyvenimo, mažina žmonių pasitikėjimą partijomis, o Lietuvai kaip tik reikia ambicingos valdžios, kuri galėtų ją išvesti iš tokio sąstingio, į kurį esame papuolę.

Tokie dalykai tam nepadeda. Tačiau noriu akcentuoti iš savo vadovavimo partijai patirties: kartais burbulai pučiami iš nieko. Kai žinau visas smulkmenas apie savo partiją, tai žinau, kad ieškota dramblio krištolo parduotuvėje.

O kaip yra su liberalais, man reikia daugiau informacijos.

- Kai buvo mestas šešėlis ant „Tvarkos ir teisingumo“, kitos partijos tvirtino, kad vidaus reikalų ministru negali tapti tokios partijos narys, tam antrino ir tie patys liberalai. Dabar tą patį būtų galima pasakyti ir apie liberalų kandidatus, jei tik jie turėtų galimybę kandidatus siūlyti?

- Logika pas mus priklauso nuo to, kas tą logiką pateikia. Štai Andrius Kubilius, vertindamas situaciją liberalų partijoje, komentuoja, kad jis yra optimistas, tikisi, jog šešėliai išsisklaidys, nes tai yra nesusipratimas. Jei toks pat įvykis būtų su jo oponentais, jis komentuotų: sodinti reikia, bausti, nes teisingumas turi būti įvykdytas. Kitaip tariant, konservatoriai reaguoja skirtingai į įvykius, nutikusius su galimais koalicijos partneriais, ir į įvykius, nutikusius su oponentais. Mano reagavimas yra paprastas: kaip katalikas galiu pasakyti, kad nenorėčiau būti E.Masiulio vietoje. Manau, kad baigiasi gražus, rožėmis klotas kelias į Seimo rinkimus. Ir tie, kurie jau matavosi ministrų portfelius, turės viltis pasidėti kitam kartui. O labiausiai man gaila tų žmonių, kurie pasidavė liberalų vilionėms ir perbėgo iš kitų partijų. Jiems dabar turėtų būti labai liūdna.