1 nuotr.Žemės ūkio, ypač pieno, sektorius šiandien išgyvena vieną didžiausių krizių per Nepriklausomybės laikotarpį, tačiau mokslo pažanga nestoja. Štai Aleksandro Stulginskio universitete jau pusmetį veikia Gyvulininkystės selekcijos, veislinės vertės nustatymo ir sklaidos centras. Jam vadovauja buvęs žemės ūkio ministras Vigilijus JUKNA.
- Kaip vertinate dabartines savo pareigas? Gal nusivylėte politika?
- Kiekvienas gyvenimo etapas yra įdomus, nesvarbu, kokias pareigas eini. Dabartinės savo veiklos net nelyginu su politika, galiu pasakyti, kad ir būdamas žemės ūkio ministru, ir dabar, eidamas centro vadovo pareigas, įgaunu daugiau patirties. Šiuo metu turiu galimybę realizuoti tas mintis, kurias realizuoti norėjau prieš išeidamas dirbti į Žemės ūkio ministeriją. Žinoma, patinka dirbti su studentais, su jaunimu. Džiaugiuosi, kad galėjau dirbti Žemės ūkio ministerijoje. Politika tikrai nenusivyliau.
- Tačiau žmonės nusivilia, štai ne taip seniai sostinėje ūkininkai protestavo dėl pieno krizės, dėl mažų pieno supirkimo kainų, reikalavo net ministrės atsistatydinimo. Ar ministrai gali padidinti pieno supirkimo kainas, labiau paveikti Briuselį dėl išmokų?
- Ministras stebuklingai nei pieno supirkimo kainų, nei Europos Sąjungos išmokų padidinti negali. Mažųjų valstybių balsų, net joms susivienijus, dažnai pritrūksta, kad būtų priimami mums palankūs sprendimai. Žinoma, maksimaliai diskutuojama. Ministras 100 proc. visko negali padaryti.
- Minėtame proteste didžiausią nepasitenkinimą liejo didieji ūkininkai, kuriems perdirbėjai už pieną moka daugiau, stambieji turi daugiau žemės, gauna didesnes ES išmokas. Paprasti piliečiai patys turi užsidirbti ir prisiimti riziką, jiems niekas ES išmokų nedalija. Gal ta parama išlepino?
- Pieno supirkimo kainos šiuo metu iš tiesų tragiškos.
Apmaudą lieja ne vien stambieji ūkininkai, ir smulkieji. O dėl skiriamų ES išmokų galiu pasakyti - čia nėra vien tik parama ūkiams, tai parama visiems vartotojams, nes tada galime įsigyti pigesnį produktą.
- Realybėje to nejusti, pieno produktų kainos didelės, todėl lietuviai lekia Lenkijon.
- Prekybinis antkainis yra didelis, dabar vėl grįžtama prie PVM mažinimo klausimo, būtiniausių prekių krepšeliui mažesnis PVM privalo būti. Tačiau čia vėlgi turi būti visos rinkos priežiūra, nes kainos gali likti tos pačios, tik didėti pelnas kažkam. Iš tiesų, prie Lenkijos prekybos centrų vien mašinos su lietuviškais numeriais, kiek pridėtinės vertės sukuriama Lenkijoje... O tie pinigai galėtų Lietuvoje cirkuliuoti.
- Kai kurie politikai badė pirštais tautiečius, kad jie ne patriotai, nes apsiperka Lenkijoje.
- Kaip gali uždrausti ir pasakyti: „Tu badauk ar nenupirk savo vaikui geresnės varškės, bet būk patriotas“? Jei visi patriotai esame, tai ir būkime, tačiau kai pasižiūri į žmonių algų skirtumus, pasakymas, kad neetiška važiuoti į Lenkiją, yra mažų mažiausiai keistas. Pati problema yra valstybės, valstybė turi sutvarkyti taip, kad žmogui būtų geriau.
- Lenkija sugeba priimti tinkamus sprendimus. Maža to, lenkai jau furgonais supirkinėja mūsų pienines karves.
- Tikrai šiuo metu lenkų vadinamieji bandovežiai suintensyvėjo, išvežamos karvių bandos. Žmogiškai žiūrint, labai liūdna. Žmogus, pasitraukęs iš gyvulininkystės sektoriaus, abejoju, ar kada į tokią veiklą grįš. Blogiausia, kai žmogus atsisakęs gamybos tampa pašalpų gavėju ar emigruoja.
