1 nuotr.Lietuvos piliečio pase bei tapatybės kortelėje nėra įrašo apie piliečio tautybę. Ir jei norėtume, kad toks įrašas būtų, Vidaus reikalų ministerija paaiškins, jog finansiškai per brangu. Dabartinei asmens dokumentų išrašymo sistemai pakeisti prireiktų 100 tūkst. litų. Mat jau iš anksto prispausdinta įvairių blankų, kuriuose tautybės įrašymas nenumatytas.
Suprask, įrašas „lietuvis“, „lenkas“, „rusas“, „totorius“, „žydas“ ir t.t. yra finansiškai nepakeliamas nuostolis. Taip galvojant, gelbėjant valstybės biudžetą nuo finansinių nuostolių, gal sutrumpinkime ir savo pavardes. Dviem raidėmis mažiau, o valstybei jau pigiau. Jei vietoj Strikulienės liks tik Strikul, valstybė sutaupys net 5 raides. Ir galės tas raides paversti į finansinę, litinę, išraišką.
Gal ką nors tautybės įvardijimas žeidžia? Gal tautybė jau traktuojama kaip nepadorus, vulgarus, nepriimtinas žodis? Gal pranešti savo tautybę jau nemandagu? Žeidžia aplinkinius? Tačiau kiek gali mus sužeisti blondinas, kalbantis su šatenais. Ar akiniuotis, bendraujantis su geriau matančiais. Niekas neįsakys nusiimti akinių, persidažyti plaukų. Kad aplinkinių netrikdytų.
Ryškėja tendencija mūsų visų tautybes nutrinti. Išmesti iš oficialiosios vartosenos. Kaip nepakankamai padorų žmogaus būvį. Tarsi žmonės sirgtų kokiomis nors gėdingomis ligomis. Iš atsilikimo. Dėl istorinės higienos stokos. Viena liga - lietuvis, kita - baltarusis ar karaimas, bet visos tos ligos vienodai gėdingos. Sirk tomis infekcijomis buityje, tyliai, bet viešumoje neskleisk. Viešumoje - tabu. Na, dar leidžiama suprasti, kad žmogaus tautybė - koks nors atgyvenęs etnografinis balastas. Iš totoriaus liks tik pyragas „Šimtalapis“. Iš lietuvio - „Sutartinė“.
Nejaugi vien dėl to, kad Lietuvos piliečiai pasuose ir tapatybės kortelėse deklaruos savo tautybes, mes imsime ir susimušime? Ir iš viso, kaip traktuojama žmogaus tapatybė? Jo identitetas. Kaip asmuo gali likti visiškai tas pats, toks pat, jei iš jo eliminuojama tautybė. Jei iš kompoto išimsi slyvas ir paliksi tik kriaušes, tai jau bus kitoks kompotas. Netapatus.
Jei tautybės jau gėdijamės, ženkime dar radikaliau. Moterims visiškai nepatinka, kai pasuose nurodomi jų gimimo metai. Vyresnes tai žeidžia. Tad kurių galų skriausti visada jaunas moteriškes? Juk tapatybę galima nustatyti pagal pirštų atspaudus.
Lietuvoje mėgstama supainioti finansus ar technišką kokių nors blankų prispausdinimą su finansams visiškai nepavaldžiais dalykais. Tautybė finansiškai neapskaičiuojama. Ji negali būti finansiškai naudinga arba ne. Tai ne prekė, gulinti ant prekystalio turguje. Mes jos nenusipirkome. Tai ne saldainis. Kur gali pasakyti, kad 1 kg saldainių „Lietuvis“ yra brangesnis ar pigesnis už 1 kg saldainių „Prancūzas“.
Aiškinama, jog Europos Sąjunga draudžia rašyti pase ar tapatybės kortelėje tautybę. Bet taip galima prieiti prie absurdo. Na, mes jau pripratome save niekinti, pataikauti, žemintis. Bet kaip jaustis čia gyvenantiems žydų tautybės piliečiams? Jei tautybė Europoje jau tabu, tai kada nors vadovėliuose rašysime, kad per Antrąjį pasaulinį karą Paneriuose buvo išžudyta tūkstančiai Lietuvos piliečių. Ir kad buvo ne konkrečios tautos, bet piliečių holokaustas. Ir taip bus užtušuota vieną tautą ištikusi tragedija. O vėliau, dar po šimto metų, jau bus neaišku, ką trėmė į Sibirą Stalinas. Tuos, kurie kadaise vadinosi lietuviais, ar tuos, kurie kadaise vadinosi norvegais.
Kažkodėl ėmėme traktuoti, jog tautybės, religijos yra tik sutartinės tvoros, trukdančios žmonėms bendrauti. Tvoras dirbtinai išvartai - ir viskas. Tas, kas buvo gruzinas, netekęs tvoros „gruzinas“, jau bus ne gruzinas. Azerbaidžanietis - irgi ne. Armėnas - irgi ne. Lieka Kaukazas. Bet tautos turi savo istorinę praeitį. Savo mentalitetą, papročius, kalbą, religijas. Tautos formavosi šimtmečiais, tūkstantmečiais, o mes jas norime taip lengvai nurašyti. Kažkokia vienadiene asmens tapatybės kortele.
Gamtoje niveliuotis - tai tapti niekuo. Daugiausia - lakiu smėliu dykumoje, kurios visa augalija - tik išvargę, nususę kuokštai. Jei net kupranugaris svajoja pasiekti dar nesuniveliuotą oazę, tai kodėl mes, kiek protingesni už kupranugarį, kuriame iš žmonijos įvairovės negyvybingą dykumą. Juk tai bus naudinga tik didžiausioms ir ekspansyviausioms tautoms. Tik kodėl mes dėl didesnių tautų „taikingų“ kėslų taip stengiamės.
