Ožka Kirkilo raidyno labirintuose

Aną savaitę Kalvarijų turguje pirkau porą kilogramų obuolių. Sveria man juos apyjaunė raudonskruostė dama ir vis dirst man į akis, vis dirst. Pagaliau ryžosi: „Tai kodėl neparašėte apie rusų Pergalės dienos minėjimą mūsų Seime?..“ Supratusi, kad nieko nesupratau, pridūrė: „Taigi Seimo pirmininko pavaduotojas Kirkilas įspūdingiausią savo gyvenime prakalbą ta proga pasakė...“

Ir kokias čia dabar nesąmones ta moteriškė paisto?.. Tarsi išgirdusi mano neištartą mintį, jau piktokai tėškė: „Negi ir jūs nesuvokiate, kad tas Kirkilo „trijų raidžių įstatymas“ labiau reikalingas Kremliui nei mums, lenkams. Taip, taip, aš lenkė, bet tikra lenkė. Ir todėl žinau, kad tas įstatymas virs dar vienu tarp mūsų besiridinėjančiu nesantaikos obuoliu... O čia jums dar trys obuoliai magaryčių. Už tris naujas raides jūsų raidyne. Susiraskite tą Kirkilo prakalbą. Apsilaižysite labiau negu po mano obuolių...“

Dialogas su sąžine

Skaitytojas, neabejoju, jau suvokė, kad prakalba buvo pasakyta ne Pergalės dienos proga, o teikiant Seimui svarstyti Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektą, kuriuo siekiama į mūsų raidyną ir mūsų pasus per jėgą įkišti tris papildomas raides. O gegužės 9-oji - grynas atsitiktinumas. Tik gal pernelyg simboliškas.

Parlėkęs namo ir net neparagavęs nė vieno iš trijų magaryčių obuolių, sugundžiusių imtis šios temos, puoliau prie Seimo interneto, susiradau gegužės 9-osios stenogramą, o joje - minėto įstatymo projekto svarstymo stenogramą. Ir po keliolikos minučių atsiprašiau obuolių pardavėjos - ji buvo teisi: tokios įspūdingos kalbos Kirkilui per visą politiko karjerą, ko gero, dar nepavyko pasakyti. Ir skaitytojas tuo netrukus įsitikins. Kad jam būtų lengviau, įtikinėjimą bandysiu vykdyti dialogo forma. Dialoge prakalbos fragmentais jus įtikinės Kirkilo sąžinė (fragmentai bus pastorinti ir juodesni), o aš bylosiu plonesniais ir blankesniais žodžiais.

Pradedam!

- Įstatymo projektas, kurį parėmė, kaip žinote, 70 parlamento narių, yra motyvuotas štai kuo. Dabar veikiantis Pavardžių įstatymas yra priimtas dar 1991 metais, t.y. daugiau kaip prieš 25 metus.

- Triuškinantis argumentas! O aš, naivuolis, maniau, kad jeigu įstatymas ilgai netaisomas, tai jis yra tobulas... Dabar žinosiu: įstatymas gali būti imtas taisyti vien dėl to, kad per ilgai gyvena netaisomas. Kaip žmogus: jeigu ilgai neserga, jį reikia priverstinai gydyti nuo tokios ligos. Negalima leisti, kad įstatymas Lietuvoje jaustųsi kaip Trakų pilis Maironio eilėraštyje: „Jos aukštus valdovus užmigdė kapai, o ji tebestovi dar vis...“

- Aš jau nekalbu apie tai, ką Ministras Pirmininkas vakar sutarė su savo kolege B.Šydlo dėl energetikos projektų, kaip žinote, yra ir transporto projektai. Tai jeigu Lenkijos politikai, čia ne paslaptis, galvoja, kad mes nevykdome savo dalies dvišalės sutarties, nes, dar kartą sakau, lietuvių mažuma, gyvenanti Lenkijoje, turi teisę rašyti pavardes originalo kalba! Mes čia priimame tik dalinį sprendimą, kuris yra labai svarbus taip pat ir Lenkijai, ir mūsų santykiams. Čia nėra ko slėpti.

- Smagu girdėti, kad yra politikų, kurie nežaidžia slėpynių, nes šiaip jau, jeigu gyvendamas Lietuvoje teisingai gebu suprasti, POLITIKA YRA NE TIEK VALSTYBĖS VALDYMO, KIEK SLĖPYNIŲ MENAS - tai dar gerai, kad ne viską pavyksta nuslėpti. Tad tokiame nesibaigiančių slėpynių kontekste yra labai malonu, kai randasi politikas, kuris prisipažįsta (jeigu Kirkilo prakalbos žodžius teisingai supratau), kad:

a) ĮSTATYMO PROJEKTAS YRA SKIRTAS LENKAMS! Jeigu būtų kitaip, Kirkilas, jį pristatydamas, nebūtų tiek daug „koziriavęs“ stipriausiomis lenkiškomis kortomis. Bet Q ir X lenkų raidyne nėra! Įtariu - jos yra tik paviršutinė maskuotė, kad kas nors, bent jau kol įstatymas nepriimtas, nesumanytų įtarti, jog juo diskriminuotume kitas Lietuvoje gyvenančias tautines bendrijas ar užsienio piliečius, imančius Lietuvos pilietes, tarp jų ir lenkaites, į pačias.

b) TRIJŲ RAIDŽIŲ ĮSTATYMAS YRA BARTERIS. Ką bendra su šiuo papildu į Lietuvos piliečių pasus turi Kirkilo beldimasis į Seimo narių protus, primenant, kad Lietuvos ir Lenkijos premjerai „vakar sutarė dėl bendrų energetikos projektų“? Kad už lenkų sutikimą dalyvauti bendruose energetikos projektuose mes atsimokame - svetimai W atkeliame vartus į mūsų raidyną? Ir ko ta W nūnai man tapo tokia panaši į karūną - tą, kuri uždėta ant ne itin taikaus paukščio galvos Lenkijos herbe?..

Turiu garbės priminti savo seno bičiulio Kirkilo sąžinei, kad minimi energetikos ir kitokie projektai - jokie koziriai. Jie negali tapti barteriu, nes dėl mūsų valstybių bendradarbiavimo šiose srityse seniai, prieš 23 metus, yra susitarta LIETUVOS RESPUBLIKOS IR LENKIJOS RESPUBLIKOS DRAUGIŠKŲ SANTYKIŲ IR GERO KAIMYNINIO BENDRADARBIAVIMO SUTARTIMI (11 str. 1 d.). Taigi už tą bendradarbiavimą nei vieniems, nei kitiems atsiskaitinėti barteriais, juolab tokiais, nėra būtinybės.

c) KIRKILAS NĖRA REGĖJĘS KĄ TIK PAMINĖTOS KAIMYNYSTĖS SUTARTIES. Jis, kaip ir dauguma mūsų politikų, batalijomis bevirstančiose diskusijose, kur svarstoma „Trijų raidžių kombinacija“, bando improvizuoti šios sutarties tema. Ir kiekvienas improvizuoja savo naudai. Tik kažkodėl nė vienas, bent jau aš tokio negirdėjau, šios sutarties necituoja. Kodėl? Nežinau. Žinau tik, kodėl necituoja Kirkilas. Sudeginkite mane kaip raganą, jeigu Kirkilas tos citatos nemoka atmintinai. Todėl ir necituoja, kad moka. Nes sutartyje yra nedviprasmiškai sakoma, kad lietuvių tautinė mažuma Lenkijoje ir lenkų tautinė mažuma Lietuvoje turi teisę VARTOTI SAVO VARDUS IR PAVARDES PAGAL TAUTINĖS MAŽUMOS KALBOS SKAMBESĮ. Girdite, ponia Tamašuniene?.. Pagal skambesį! Ir jokios W. Net jeigu ji nukabinta nuo herbo.

d) ČIA DAR NE VISKAS. Jau visai žioplas būčiau, jeigu neatkreipčiau dėmesio į Kirkilo numestą, tarsi būtų visai nereikšminga, frazelę cituotame prakalbos fragmente: „Mes čia priimame tik dalinį sprendimą...“ Tai leiskite paklausti, ko mūsų raidynas dar gali tikėtis? Lenkų diakritinių ženklų? Znaki diakrytyczne?  Ć, ł, ń, ó, ś, ź, ż ir kt. Tai kiekvieną diakritinį ženklą įsileisime į savo raidyną atskiru įstatymu ar visus iš karto, taip sakant, „partiniu sąrašu“?

- Prisiminkime, pavyzdžiui, Suomijos pavyzdį. Kaip žinote, švedai ilgą laiką buvo okupavę Suomiją. Suomija net nepriklausomybę įgijo palyginti visiškai neseniai, susiformavo kaip valstybė. Bet šioje šalyje švedų kalba net valstybinė yra. Matome, kaip jie yra pažengę, o mes čia sprendžiame gana nedidelį klausimą, kuris, taip, tapo mūsų tarpvalstybinių santykių tam tikro atšalimo priežastimi.

- Fantastika, ar ne? Tik nepasakyta, ar šį nepakartojamą tekstą ištaręs Lenkijos ir Lietuvos santykius šildantis (kad tik neperkaitintų) Kirkilas lenkų kalbą, kaip antrą valstybinę, įvedinės visoje Lietuvoje ar tik Vilnijoje?

Przyszła koza do woza

Atėjo ožka prie vežimo... Tai būtų pažodinis vertimas. O prasmė jo būtų maždaug tokia: „Tai ką, jau prisižaidėt, šunsnukiai.“ Kitados kalbėdamas apie Lietuvoje diskriminuojamą lenkų tautinę mažumą šiuo posakiu Lietuvą pagerbė mūsų kaimynų prezidentas Komarovskis. Tik jis tą posakį pavartojo būsimuoju laiku: „przidze koza do woza“ - „ateis ožka prie vežimo“, arba „oi, prisižaisit, šunsnukiai“.

Ir štai faktas prieš akis - ožka atėjo. Šunsnukiai prisižaidė. Ir nulenkė galvą. Pergalės dieną pasirašė kapituliacijos aktą: „Prašom, prašom, panele W... Netrukus gausite Lietuvos pilietybę. Už ypatingus nuopelnus mūsų valstybei...“

Prieš pusantro šimto metų Lietuvoje siautėjo caro generalgubernatorius pėstininkų generolas Michailas Muravjovas, lietuvių, tikriausiai ir lenkų, vadintas Koriku. Savo nurodymus duodavo iš Daukanto aikštėje stūksančių rūmų. Tų pačių, iš kur nūnai nurodymus duoda mūsų prezidentė, ačiū Dievui, vis dar lietuviškai. Vienas Muravjovo nurodymas nuo namų sienų, tvorų, stulpų, medžių ryškiomis raidėmis tada rėkė Lietuvai: „Govoritj po litovski strogo vospreščiajetsa“ („Lietuviškai kalbėti griežtai draudžiama“). Ir dar teigiama, kad Muravjovas mėgdavęs sakyti: „Ko nepadarė rusų kardas, padarys rusų raidė.“ Tai kokią gi tąsą šiandien galėtų įgauti tokia Muravjovo suprojektuota Lietuvos ateitis? „Ko nepadarė rusų kardas, ko nepadarė rusų raidė...“ O kas toliau? Nagi, nagi, mielas skaitytojau... „Tą padarys panelė W?“ Ar „tą padarys ponas Kirkilas?..“ Ar dar kas nors?..

Muravjovui buvo pastatytas paminklas būsimojoje Daukanto aikštėje. Pasakojama, kad keli Vilniaus studentai, keršydami už Vilniaus universiteto uždarymą, vieną naktį paminklą ištepliojo vilko taukais. Kelias naktis visų Vilniaus pakampių benamiai šunys, pajutę vilko kvapą, sulėkdavę prie paminklo ir kaukdavę iki ryto.

Nagi kas sugalvos tęsinį?.. Nagi, nagi... Ne, ne, Kirkilo nelieskite - jam paminklo lenkai dar nepastatė?..

Be to, Kirkilas, mano galva, buvęs vienas išmintingiausių žmonių Socialdemokratų partijoje, pats negalėjo Pergalės dienos proga tokios neišmintingos kalbos pasakyti. Nebent jam kažkas liepė... Kas?

P.S. Ačiū už idėją gražiajai pani Monikai, prekiaujančiai obuoliais Kalvarijų turguje.