Šeimų persekiojimas - viešasis interesas?

- Prokuroras byloje turėtų atstovauti viešajam interesui. Ar galima įžvelgti viešąjį interesą, kai, regis, niekaip nenorima palikti šeimos ramybėje? - „Vakaro žinios“ paklausė Lietuvos žmogaus teisių asociacijos pirmininko Vytauto BUDNIKO.

- Kyla klausimas, kokią žalą valstybei ar visuomenei padarė ši mama, kad prokuratūra imasi ginti viešąjį interesą. Aš sunkiai įsivaizduoju, kur čia yra viešasis interesas. Štai Remigijus Šimašius pašalino viešai kabėjusią atminimo lentą Jonui Noreikai-Generolui Vėtrai, nors yra teismo sprendimas. Tačiau prokuratūra šiuo atveju viešąjį interesą ginti nemato reikalo. O štai kad mama savo vaikui kepštelėjo, prokuratūra jau įžvelgia viešojo intereso pažeidimą. Man tai atrodo kaip vieša ir negraži veidmainystė. Galbūt reikėtų prezidentui Gitanui Nausėdai pasidomėti, kokie procesai vyksta prokuratūroje: ar prokurorai nepiktnaudžiauja savo teisėmis, ar nedaro spaudimo žmonėms? Mums visiems rūpi prokuratūros prioritetas. Būtų gerai, kad Generalinė prokuratūra tartų žodį ir pasakytų, kas įvyko, kad reikia ir toliau persekioti šią šeimą. Visuomenė turi teisę žinoti.

- Kitoje, visos Lietuvos sekamoje, byloje iš kaunietės mamos paimtam sūnui atstovaujanti valstybės paskirta advokatė pareikalavo mamos atlyginti sūnui padarytą žalą, nors berniukas daugiau kaip prieš du mėnesius buvo grąžintas šeimai. Ką visuomenei sako tokie absurdiški sprendimai teismo procese?

- Čia jau vyksta absurdo teatras. Gerai, kad tokie dalykai yra viešinami, nes prokurorams ir advokatams turėtų rausti ausys nuo to, ką jie išdarinėja. Tokie pavyzdžiai visuomenei rodo, kad žmonės negali pasitikėti taip veikiančia teisėtvarka. Visuomenė turi kelti savo reikalavimus, kad kai kurios sritys būtų keičiamos skubos tvarka. Nepakanka tik piktintis, turime reikalauti. Nes jeigu visuomenė tik dejuos ir nieko nedarys, niekas nepasikeis. Visuomenė turi aktyviai įsijungti, rašyti laiškus prokurorams, žiniasklaidai, Seimui, prezidentui. Mes visi bendromis jėgomis turime keisti situaciją.

- Kas mūsų valstybėje negerai, kad sistemai suklydus, vietoj to, kad būtų atsiprašoma, suteikiama pagalba, šeimos tampomos po institucijas, iš jų tyčiojamasi, ieškoma, prie ko dar prikibus?

- Pinigai. Už įstatymo pataisų iniciavimų slepiasi dideli pinigai. Vaikai kai kam tampa preke. Kuriami įvairūs modeliai, kaip būtų galima vaikus iš mūsų paimti. Matome, kaip tokios sistemos veikia ir kitur. Italiją krečia sandalas, kai buvo atskleista vaikų grobimo iš šeimų ir pardavimo sistema. Lietuvoje nėra tokios visuomeninės kontrolės, kokia yra Vakarų Europoje. Ar Lietuvoje nėra panašios situacijos? Paaiškinti, kodėl Lietuvoje teikiami tokie ieškiniai ir stengiamasi įrodyti, kad tarnybos nesuklydo, tampa daug paprasčiau, viską įvertinus per didelių pinigų prizmę.

- Būtų logiška, kad kitoje Europos šalyje vilnijant tokiam skandalui, pasitikrintume ir kaip ši sistema veikia pas mus?

- Būtų visiškai logiška. Seime turėtų atsirasti grupė politikų, kurie turėtų inicijuoti situacijos vertinimą. Jeigu matome, kaip sistemos pradėjo ryškėti kitose valstybėse, reikėtų ir mums pasidomėti, nuo ko prasidėjo sistemos iniciatyvos, kas su kokiais fondais susiję, kokiose organizacijose dalyvauja ir kas tas organizacijas remia. Gali būti,kad tai leistų atskleisti schemą ir galbūt rastume net liūdnesnių dalykų nei Italijoje. Politikai nenori tuo užsiimti arba bijo, žinodami, kad gali kažką atrasti.

- Priešrinkiminis laikotarpis būtų tam geras metas.

- Prieš rinkimus visi bandys atrodyti gražūs ir draskysis marškinius nuo krūtinės, bandydami įtikinti rinkėjus, kaip tarnauja Tautai ir visuomenei. Bet reikia vertinti ne žodžius, o veiksmus. Iš politikų nematome susirūpinimo vaiko teisių apsaugos sistema. Prieš rinkimus visuomenei tikrai rūpės, kaip politikai vertina dabar Lietuvoje veikiančią apsaugos sistemą Italijos skandalo fone. Praėjo tiek laiko, o jokios reakcijos. visuomenė turėtų drąsiai paklausti to politikų, norinčių būti išrinktais. Ponai būtų priversti atsakyti, ką jie daro šiuo klausimu.