1 nuotr.
- Yra siūlymas nuo 2020 m. dėl globalių problemų biudžetą krašto apsaugai padidinti iki 2,5 proc. BVP. Kita vertus, ar bus ką ginti ir saugoti, jeigu per mėnesį iš Lietuvos išbėga 7 tūkst. piliečių?
- Bus, ką saugoti. Žmonių emigraciją mes paveldėjome, emigracijos banga negali taip vieną dieną imti ir nuslopti. Turi kažkas pasikeisti žmonių galvose. Mes turime rūpintis saugiu gyvenimu čia, Lietuvoje. Mes turime užtikrinti žmonėms saugią ateitį. Manau, kad skaičius, kokį jūs įvardijote, yra tik nuomonė. Taip, yra manančiųjų, kad tiek reikėtų skirti. Manau, jeigu apskritai įvertintume valstybės saugumą ir sudėtume visas lėšas, kiek dabar yra panaudojama valstybės saugumui užtikrinti, turbūt susidarytų 2,5, gal 2,3-2,4 proc. BVP. Bet ne vien kariuomenė valstybės saugumą užtikrina. Grėsmės dabar labai įvairios. Neabejotinai, tai nėra per didelis skaičius tiems 2020-iesiems, jeigu įvertintume visą valstybės saugumą, o ne vien tiesiogines karines išlaidas. Taip, mes žiūrėdami į ateitį turėtume prieiti prie tokių sprendimų. Pažiūrėkite, prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) sveikinimas Lietuvai rodo, kad jau buvome išgirsti, pamatyti ir parodyti kaip pavyzdys kitoms šalims. Dar tik numatėme 2018 m. skirti tuos 2 proc. BVP, bet jis jau paminėjo, kad mes esame tame, gražiai pavadinkime, elitiniame klube, kurio nariai skiria 2 proc.
- Kodėl Seimas prieš priimdamas sprendimą dėl karinių bazių įkūrimo nesurengė referendumo dėl Konstitucijos keitimo? Nes pagal mūsų Konstituciją Lietuvos Respublikos teritorijoje negali būti jokios svetimos šalies kariuomenės. O ji jau ilgokai čia yra.
- Lietuvos Konstitucija buvo parašyta tuo metu, kai čia buvo priešiška kariuomenė. Ir tai neturėtų būti vertinama vienareikšmiškai. Galiu tokį pavyzdį pateikti: Žalgirio mūšyje, nežinau, kieno teritorijoje mes kovojome, bet tada kovojome ir su Lenkijos, ir su Baltarusijos daliniais. Tai buvo draugiškos kariuomenės. Neaišku, ar Žalgirio mūšis būtų laimėtas, jeigu tos draugiškos kariuomenės nebūtų buvusios drauge. Bet grįžkime prie klausimo apie Konstituciją. Konstitucinis Teismas yra atsakęs, kad tai nėra dalinių kūrimas. Tai Lietuvos sukurta infrastruktūra. O rotacinių pajėgų buvimas Konstitucijai neprieštarauja. Tai Konstitucinio Teismo teiginys. Todėl mes neturėtume abejoti, kad čia reikėtų kokio nors referendumo. Jeigu mes įsileistume kaip bazes, kaip nuolatines bazes, tada turbūt turėtume rengti referendumą.
- Seimas vienbalsiai nubalsavo už vaiko teises ir prieš bet kokį smurtą prieš vaikus. Uždarame suinteresuotų grupių ratelyje skubiai derinant šį įstatymą buvo visiškai pamirštos vaikų pareigų tėvams, mokytojams, Tėvynei klausimas, nesvarstytas pagalbos tėvams priemonių sąrašas. Gal Seimas planuoja priimti kokį nors įstatymą, kuris būtų nukreiptas prieš psichologinį ir fizinį paauglių smurtą mokyklose, nuo kurio dabar kenčia ir moksleiviai, ir mokytojai.
- Jūs paminėjote įstatymą. Tai ne teisių suteikimas, o teisių apsauga. Buvo kalbama tik apie vaiko teisių apsaugą. O dėl jų pareigų ir pareigos atlikimo... Žinoma, mes visi turime ne tik tieses, bet ir pareigas. Suprantu, kad kalbate apie priešingą veiksmą, ne apie kenčiančius paauglius, o kenčiančius nuo jų. Kenčiančią aplinką. Manau, visiems galioja tie patys įstatymai. Ir, kaip žinote, tie įvykiai visada yra užkardomi, visi žino savo atsakomybę už savo neteisėtus veiksmus. Dar norėčiau grįžti prie įstatymo: buvo išplėstos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo normos, ne vaiko teisės.
