Už ką Europos Sąjunga baudžia Lietuvą?

- Ataskaita - tarsi mūsų valstybės būklės apibendrinimas, tačiau man tai primena tarsi ligonio vizitavimą, - sako P.Urbšys. - Visi mes žinome, kad Europos Sąjunga serga, o kiekviena valstybė savotiškai yra atsidūrusi tarsi atskiroje palatoje, kurias lanko vyriausieji EK daktarai. Iš šios ataskaitos atrodo, kad Lietuva guli reanimacijos palatoje, o daktarai eilinį kartą konstatuoja, kad ligonio būklė nepasikeitusi ir yra stabiliai bloga.

- Metafora suprantama, tačiau kaip visa tai atrodo ataskaitoje?

- Pagal socialinę atskirtį mes esame antri nuo galo ES. Jeigu kalbame apie skurdą ir socialinės atskirties riziką, mes esame nuo galo ketvirti. Vienas šios ataskaitos paradoksas tas, kad pažymima, jog viešieji finansai tvarkomi atsakingai, tačiau tuo pačiu metu didėja socialinė nelygybė. Tame paradokse galima įžiūrėti tokią tendenciją - tarsi valdžios institucijos viešuosius finansus administruoja gerai, bet dėl to žmogui ne geriau. Negana to, ir vertinant mokesčių reformą pažymima, kad nors sprendimai padaryti, bet socialinių problemų diagramos kreivė ne kyla, o krinta žemyn. Ataskaitoje parodytos diagramos mirčių, kurių gali padėti išvengti sveikatos apsauga. Mes pagal vyrų mirtingumą esame pirmi Europoje. Taigi vizitatoriai, aplankę ligonį, konstatuoja, kad būklė ne pagerėjo, o kai kuriais parametrais pablogėjo. Bet ką girdime iš mūsų „gydytojų“, t. y. mūsų valdžios? Sako, nors padėtis stabiliai bloga, bet parametrai rodo, kad ligonis dar nėra numiręs, tuo ir reikia džiaugtis.

- Ar ne keista, kad dabar 2019-ieji, o ataskaitoje kai kuriais atvejais operuojama poros metų senumo duomenimis?

- Ankstesnėse ataskaitose EK atstovai nesivargindavo tiksliai nurodyti šaltinių, tiesiog būdavo pasirašyta „Europos komisija“. Dabar jie nurodo metus, bet toks įspūdis, kad EK biurokratai nesivargina gauti naujausius duomenis ir vizitaciją atlieka formaliai. Nepaisant to, turime pastebėti, kad jų įvardijamos tendencijos nėra guodžiančios. Apibendrindami jie konstatuoja, mes pagal šaliai teikiamų rekomedacijų įgyvendinimą atrodome prastai. Štai pagal mokestinių prievolių rekomendacijų vykdymą esama „tam tikros“ pažangos, taip pat įvertintas rekomendacijų vykdymas dėl pensijų tvarumo ir adekvatumo, o švietimo, mokymo, sveikatos priežiūros srityse - „nedidelė pažanga“. Iš esmės pagal dešimtbalę vertinimo sistemą save įvertintume vienu atveju trejetu, kitu - dvejetu.

- Kokios mintys kyla skaitant šią ataskaitą?

- Ten, kur EK atstovai nurodo sanglaudos politikos investicijų gaires 2021-2027 metams, išskiriamos tam tikros sritys, tarp jų - ir regionų netolygumo mažinimas. Bet keisčiausias tų vyriausiųjų vizitatorių elgesys dabar, kai vyksta derybos dėl būsimo 2021-2027 metų finansavimo. Ignoruodami konstatuotą būklę, EK biurokratai Briuselyje sako, kad skirs mažesnį finansavimą. Iš esmės tai mums kainuotų 2,6 mlrd. eurų. „Eurostate“ yra fiksuoti du regionai - Vilnius ir likusi Lietuva. Mes bandome jiems įrodyti, kad nors Vilniaus regiono ekonominiai rodikliai yra pagerėję, bet pagal Vilnių negalima vertinti visos Lietuvos. Pagal tai prašome skirti finansavimą, kas atitiktų realią situaciją, leistų regionų būklę pagerinti, naikinti atskirtį sprendžiant socialines problemas. Keista, kad biurokratai, nors sako suprantantys mūsų ligas, bet pinigų vaistams daugiau neduos. Tad kyla klausimas, ar tie biurokratai reikalingi tik sveikatos būklei diagnozuoti? Nes kai imama kalbėti apie sanglaudos lėšų skyrimą toms problemoms, jie sako - pinigų nėra.

- Populiariai kalbant, tai reiškia, kad patys turime surasti pinigų „iš vidinių rezervų“.

- Nors iš esmės Briuselis realiai suvokia, kad visos Lietuvos prilyginimas Vilniaus regionui iš tikrųjų iškreipia realią situaciją ir neatitinka tiesos, bet tai biurokratiškai ignoruojama.

- Tokiu atveju dabar būtų pats laikas savo derybinius sugebėjimus parodyti mūsų valstybės vadovams.

- Kai vyksta derybos dėl būsimo finansavimo, Europos Vadovų Taryboje Lietuvai atstovauja ne kas kitas, o mūsų prezidentė Dalia Grybauskaitė, nors derybos vyksta vyriausybių vadovų formatu. Kiek man teko domėtis, nebuvo jokios informacijos, kad Europos Vadovų Taryboje prezidentė bandytų atkreipti dėmesį, jog EK ignoruoja realią situaciją Lietuvoje ir dirbtinai mažina sanglaudos lėšas. Iš esmės kyla logiškas klausimas - tai koks yra mūsų valstybės atstovavimas? Gal reikia peržengti ambicijas ir susėsti prie vieno stalo tiek Vyriausybės vadovui Sauliui Skverneliui, tiek prezidentei. Mes matome, kokie dabar jų santykiai, bet dabartinėje situacijoje ypač svarbu siekiant geresnių sąlygų, kad aukščiausios valdžios veiksmai būtų koordinuojami. Jeigu EK baudžia Lenkiją ar Vengriją dėl nepaklusnumo, jos žino, už ką baudžia. O už ką baudžia mus? Juk mes santykinai nukenčiame daugiau, nei Lenkija ir Vengrija.