1 nuotr.Lietuva kasmet po truputį nyksta, nes kiekvienais metais žmonių joje gimsta mažiau, nei miršta, iš šalies emigruoja daugiau gyventojų, nei grįžta atgal. To pasekmė - Lietuvoje, ypač provincijoje, uždarinėjamos mokyklos, vaikų darželiai, kultūros centrai, ligoninės ir t.t. Nes paslaugos, kurias teikia šios įstaigos, tampa nebereikalingos. Paradoksas: užtat valdininkų ne mažėja, o daugėja.
Negana to, bent jau savivaldybėse kas penktas valdininkas eina vadovaujamas pareigas, mat, kaip atskleidė „Vakaro žinios“, vienam savivaldos valstybės tarnautojui tenka mažiau nei penki pavaldiniai.
Tačiau įdomiausia, kad šitos Vyriausybės kadencijos metu visas biurokratinis valstybės bei savivaldos aparatas pasipildė beveik šešiais šimtais sielų ir jau viršija 54 tūkst. (kartu su statutiniais). Jų negriebia jokios krizės.
Būtų įdomu palyginti valdininkų skaičiaus pokytį per ilgesnį laikotarpį, tačiau skaičiai turbūt tokie baisūs, kad Valstybės tarnybos departamentas jų paprasčiausiai nebeskelbia. Pavyzdžiui, visuomet buvusi atvira visuomenei rubrika „Užimtų pareigybių pokytis valstybės tarnyboje“ iš institucijos tinklalapio paslaptingai išnyko. Paspaudus atitinkamą nuorodą skelbiama: „Informacijos blokas ištrintas arba nerastas.“
Telieka pasitenkinti kitokia informacija. Pavyzdžiui, tas pats departamentas skelbia, kaip nuo 2003 m. keitėsi asmenų, turinčių nestatutinio valstybės tarnautojo statusą, skaičius (tiesa, į jį įtraukti ir, pavyzdžiui, į tikslines atostogas, tokias kaip gimdymo ar vaiko priežiūros, išleisti valdininkai). 2003 m. tokių buvo 18 993, o pernai - jau net 29 839. Kitaip tariant, vidutiniškai kasmet jų padaugėja vos ne tūkstančiu. O štai gyventojų skaičius kasmet vidutiniškai 11 tūkst. sumažėja dėl to, kad miršta daugiau žmonių, nei gimsta, ir dar keliolika tūkstančių - nes emigruoja daugiau gyventojų, nei imigruoja. Paprasčiau tariant: prieš gerą dešimtmetį Lietuva, turėjusi beveik pusketvirto milijono gyventojų, tikrųjų valdininkų turėjo 11 tūkst. mažiau nei dabar, kai mūsų neliko nė trijų milijonų.
Šiaip jau pats žodžių junginys „valstybės tarnautojas“ lyg ir sufleruoja, kad šie valdininkai turi tarnauti valstybei, tai yra žmonėms. Kuo žmonių mažiau, tuo ir tarnų turi būti mažiau. Nes kai gyventojas miršta ar emigruoja, jam nei pašalpų apskaičiuoti ar mokėti nereikia, nei jis atakuoja skundais, nei kitaip trukdo. Ir vis tiek valdininkų ne mažėja, o daugėja. Ir tai yra turbūt vienintelė Lietuvoje žmonių grupė, atspari bet kokioms krizėms.
Labiausiai stebina tai, kad politikai naudoja dvejopus standartus. Štai kai į gatves išmetami mokytojai, kai mokyklas keičia geltonieji autobusiukai, randamas pasiteisinimas: vaikų mažėja, tad ir juos mokančių pedagogų, mokyklų reikia mažiau. Kodėl tada toks pat argumentas netaikomas valdininkams?
Apie būtinybę mažinti brangiai kainuojančią valdininkų armiją kalbėjo visos vyriausybės, tačiau kažkodėl valdininkai laimėjo. Dabartinė Vyriausybė elgiasi gudriau. Ji jau tiesiai nebekalba apie valdininkų skaičiaus mažinimą. Ji jau žada mažinti viso viešojo sektoriaus darbuotojų, kurių yra apie trečdalis milijono, skaičių. O šį pažadą tikrai labai lengva įvykdyti, tik vargu ar kas norėtų, kad jis būtų vykdomas. Juk viešojo sektoriaus darbuotojai - ne tik valdininkai, kurių niekaip nenorima atleidinėti, bet ir medikai, pedagogai, socialiniai, kultūros darbuotojai ir pan. Ar norėtume, kad Vyriausybė užsidėtų pliusą mažindama šių darbuotojų skaičių?
