2 nuotr.Pradžiai blaiviai įvertinkime situaciją, kurioje Lietuva atsidūrė.
Kažkas iš „Respublikos" komentatorių taikliai pastebėjo: „Ką norėjom - tą ir gavom! Žadėjo žmonėms sąjūdžio laikais būsimieji konservatoriai, kad gyvensime kaip Švedijoje ir beveik savo pažadą įvykdė: Lietuva užvaldyta švedų bankų ir švediškos žiniasklaidos (valdomos per žydų fondus estukų rankomis). O kaip sakė filantropas ir finansinis aferistas Sorošas, prieš 20 metų išsipirkęs 160-ies įtakingiausių pasaulio laikraščių pagrindines skiltis, kas valdo finansus ir spaudą, tas ir tikrasis valdytojas".
Kartą jau mums švedų bankininkai tai akivaizdžiai pademonstravo. Kai Lietuvos premjeras Kirkilas panūdo pasikviesti pas save pokalbiui SEB banko vadovybę ir paprašyti lengvatinių kreditų, jam buvo tiesiai šviesiai atsakyta, jei tau reikia - tu ir atskrisk pas mus į Stokholmą. Visa laimė, kad to nebuvo padaryta ir premjeras iki tiek nenusirito, kad kartu su skolininkais bei kreditoriais sėdėtų eilėje priėmimų kambary pas SEB bankų valdytojus. Bet ir lengvatų Lietuva negavo, priešingai, nei švedų bankai Lietuvoje.
Kas nežino, priminsiu: kai po daugybės išaiškintų aferų lietuviškuose bankuose, kuriuose neretai "šeimininkavo" tuomečiai premjerai - pradedant konservatoriumi Vagnoriumi ir baigiant ekskomunistu Šleževičiumi, Lietuvos finansų rinka buvo perleista žydų Valenbergų šeimai, švedų bankai 5-iems metams buvo atleisti nuo mokesčių. Kol stabilizuosis LT rinka. Tačiau po penkių metų pratęsė nemokėjimo terminą vėl. Kad dar labiau stabilizuotųsi. Pagal milijardinius pelnus, manau, jau stabilizavosi. Ar ne metas lietuviams pagaliau grąžinti „garbės skolą", vietoj kažkokių nusususių solidarumo mokesčių? Juolab, kad nė vieno švedų bankininko dėl rusų pinigų plovimo nepasodinom. O gaila...
Turbūt suprantate, kad mano norai veikiau primena margos kumelės sapną. Tikrai nenoriu įžeisti nei Šimonytės, nei buvusio nuolankaus SEB klerko Nausėdos. Nors... Kai viena kaip kumelė lietuviškus bankus sutrypė, o kitas tik žodžiais savo šeimininkams atvesti konkuruojančius bankus grasinasi, yra ko lietuviams įsižeisti. Negi Lietuva tokia neįgali, kad net savo valstybinio komercinio banko neišgali sukurti? Pavyzdžiui, vietoje Lietuvos Banko su Šimkaus vadovaujamais 714 dykaduonių (tiek apdraustų etatų), kurie nieko neveikia, o tik kuilio Vasiliausko prabangiuose masažiniuose krėsluose supasi už mūsų pinigus.
Nenoriu per daug gilintis į detales, kad Lietuva dar labiau nesusiskaldytų ir nepradėtų tarpusavyje ginčytis, kieno mes vasalai: Amerikos ar Švedijos? Manau, jie ir be mūsų susitars, susitikę Bilderbergo klube, kuriame ir sprendžiamas pasaulio likimas. Lietuvos prezidentų ten nekviečia. Piemenys turi būti savo vietoje ir avis ganyti. Laiku pašerti arba guminėmis lazdomis „atšerti", jei neklauso. Baltas aveles kryžminti su atvykėlėm, juodom arba margom, bet tik ne vaivorykštinėm, nes nesikryžmina per kitą galą. Žodžiu, kad būtų kuo daugiau mišrūnų ir negalėtų bet kas, kaip koks tomkus, bliauti, kad anksčiau Lietuva priklausė lietuviams.
Todėl ir pats balsuosiu ir visiems kitiems rekomenduosiu balsuoti tik už valdžios persekiojamą ir ujamą Žemaitaitį, nes kas daugiau apgins nuo mišrūnų naikinamą lietuvį, jei ne patys lietuviai. Kas dar nesuprato, paaiškinu: kalbu apie rinkimus į seimą, o ne prezidentinius. Šitie jau beviltiškai pralaimėti... Kokia prasmė rinktis didesnę ar mažesnę blogybę? Tam , kad anas, ar ana, ar ano po to girtųsi kiek daug balsų gavo ir tautos pasitikėjimą įgavo? Špygą taukuotą! (Kaip sakė, sviesto ar svieto lygintojas Tadas Blinda su savo mužikų chebra.)
