Sausį įsigalios pataisa, kuri 67 tūkst. Lietuvos gyventojų paliks be pašalpų, pensijų, be galimybės vaikus užrašyti į mokyklas ar darželius. Mat nuo Naujų metų neturintiems nuosavo būsto dings galimybė prisiregistruoti prie savivaldybių ir jie oficialiai taps benamiais. Neturintiems gyvenamosios vietos jokios pašalpos ir pensijos nepriklauso. Tiesa, Seimas praėjusią savaitę bandė ištaisyti padėtį, tačiau beveik pusantro šimto galvų nieko gero nesugalvojo.
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas Povilas Urbšys „Vakaro žinioms“ paaiškino, kad pataisomis parlamentarai tikėjosi iš šešėlio ištraukti nemažai pinigų, nes, pavyzdžiui, būstų nuomininkai būtų priversti su būsto savininkais tartis, kad nuoma būtų oficiali, mokant mokesčius į šalies biudžetą, mat nedeklaravusiems jokios gyvenamosios vietos nepriklausytų pašalpos, pensijos, šeimos negalėtų registruoti savo vaikų į mokyklas ar darželius. Norėta geriau, tačiau išėjo - kaip visada. Mat nuo sausio nepavydėtinoje situacijoje atsidurs apie 67 tūkst. žmonių, kurie šiuo metu yra prisiregistravę prie savivaldybių.
Kad minėti žmonės nesusidurtų su problemomis, Vidaus reikalų ministerija parengė pataisas, kurios leistų jiems deklaruoti gyvenamąją vietą bet kur, net ir neatsiklausus, pavyzdžiui, nuomojamų butų savininkų. Tačiau tam kategoriškai nepritarė P.Urbšio vadovaujamas komitetas, o Seimas po svarstymo projektą nusprendė patikėti Socialinių reikalų ir darbo komitetui.
„Vidaus reikalų ministerija parengė įstatymo pataisas, kurios apibrėžtų, kokiu būdu būtų vykdoma gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaita. Svarstant klausimą komitete paaiškėjo, kad nėra atsižvelgta į Teisės departamento nuostatą, kurioje buvo aiškiai nurodyta, kad jeigu asmuo nurodo savo faktinę gyvenamąją vietą, nėra jokių būdų patikrinti, ar iš tikrųjų ta gyvenamoji vieta yra tokia. Svarbiausia, kad gali būti panaudoti gyvenamosios vietos duomenys nežinant savininkams, tad kiekvienas žmogus gali būti tas, kurio adresą asmuo gali panaudoti jam nežinant. Kokios pasekmės? Gali būti labai įvairių. Na, jeigu pašto dėžutėje rasite kokio nors antstolio įspėjimus dėl įsiskolinimo, dar nieko tokio. Tačiau, pavyzdžiui, jeigu sankcionuojamos kratos tam asmeniui, tai vis dėlto pirma yra fiksuojama jo deklaruota gyvenamoji vieta. Tad gali atsitikti taip, kad vieną rytą į jūsų duris pasibels pareigūnai su kratos orderiu ir jums reikės įrodyti, kad jūs nieko bendro neturite su tuo asmeniu. Arba bet kas galės deklaruoti, kad, pavyzdžiui, gyvena pas prezidentę Turniškėse“, - „Vakaro žinioms“ sakė P.Urbšys, tokius pat argumentus išdėstęs ir Seime.
Politiko teigimu, logiškiausia būtų bent pusmečiui atidėti sausį įsigaliosiančias pataisas, kad 67 tūkst. žmonių neliktų be pajamų, o per tą pusmetį pavesti Vidaus reikalų ar Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai sugalvoti, kaip rasti išeitį iš padėties, kad nenukentėtų nei minėti tūkstančiai žmonių, nei būstų savininkai. Tačiau dabar Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas bandys rasti išeitį.