Nepriklausomybės Akto signataras Zigmas Vaišvila prasidėjusį Lietuvos pirmininkavimą ES Tarybai vadina pagrindiniu Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės kadencijos propagandiniu renginiu, taip pat įžvelgia ir Vyriausybės, ir Seimo populizmą.
"Po Lisabonos sutarties pasirašymo įvykdžius ES reformas, t.y. įsteigus nuolatinius ES Tarybos pirmininko (Bendrijos prezidento) ir užsienio politikos vyriausiojo įgaliotinio postus, šalies narės pirmininkavimas - tik parodomasis. Pirmininkaujančioji valstybė, kaip akcininkų susirinkimo pirmininkė, tęsia darbotvarkės klausimus, svarstomus iki pirmininkaujančio pasikeitimo, atsiranda iki 5 proc. naujų klausimų. Keisti negalima nieko. Tik pirmininkas labiau matomas, nes dalis veiksmų vyksta pirmininkaujančioje valstybėje", - trečiadienį spaudos konferencijoje Seime sakė Kovo 11-osios akto signataras Z. Vaišvila.
Diskusijai jis siūlo alternatyvius Lietuvos pirmininkavimo ES prioritetus. "Visų pirma, būtina apsispręsti, kokiu keliu Europos Sąjungoje eina Lietuva. Tauta valdžiai žengti federacinės valstybės kūrimo keliu mandato nesuteikė, Lisabonos sutarčiai taip pat nėra pritarusi. Prezidentės pritarimai ar Seimo balsavimai Tautos valios nepakeis. Referendumas turėtų apspręsti ir ES bei Lietuvos įstatymų santykį", - mano signataras.
Nustačius santykį su centru, jo teigimu, ES direktyvos nebūtų automatiškai taikomos Lietuvoje be Seimo pritarimo, o būtinais atvejais - be Tautos valios, jei direktyva prieštarauja Lietuvos Konstitucijai.
Z. Vaišvila pastebėjo, kad tie, kurie skaitė Lietuvos ir ES sutartį, "kurios ES nesilaiko, atkreipė dėmesį, kad ES ir Lietuvos kompetencijų pasiskirstymai yra išplauti ir persiklojantys". "ES direktyvos dėl šios priežasties yra didele dalimi abstrakčios, nes tai padeda išnaudoti netiksliai apibrėžtą kompetencijų pasidalinimą ES valios primetimui", - teigė politikas.
Jo nuomone, pati ES valdymo sistema po Prezidento, užsienio reikalų vyriausiojo įgaliotinio ir europrokuratūros institutų įsteigimo drauge su Europos Komisija akivaizdžiai pritaikyta federacinei valstybei.
"Europos Parlamente nėra šalių delegacijų - jo narius renka šalių piliečiai, tačiau parlamente jie negali atstovauti savo šalims ir jų rinkėjams. Jie atstovauja tik ES interesams ir jų įgyvendinimui per abstrakčias šio parlamento neegzistuojančių partijų frakcijas", - sako Z. Vaišvila.
Todėl, jo nuomone, būtina keisti EP rinkimų įstatymą, įpareigojant Lietuvoje rinktus europarlamentarus atstovauti Lietuvai, atšaukiant šią nuostatą pažeidusius.
"Tai pradėtų diskusiją apie Europos Parlamento ir ES prasmę bei pasikeitusį tikslą. Jei EP nebus galimybės ginti valstybės narės interesų, tai nėra jokios prasmės šiai institucijai. Net TSRS liaudies deputatų suvažiavime tai buvo galima - bendrai su Estijos ir Latvijos delegacijomis pasiekėme neįtikėtiną rezultatą - privertėme pačią TSRS pripažinti slaptųjų Ribentropo - Molotovo protokolų egzistavimo faktą ir panaikinti juos. Toks pat yra ir Europos Komisijos, be jokios realios atsakomybės skirstančios šimtus milijardų eurų, vaidmuo. Ji tampa ne tik federacinės valstybės vykdomąja valdžia, bet ir turi teisinės valdžios galių. Tai absurdiška - pati EK skirsto lėšas ir pati sprendžia dalį teisinių ginčų dėl to", - teigė Z. Vaišvila.
Pasak jo, sąžininga ES valstybių narių diskusija turi būti atvira - ar žengiame vieningos federacinės valstybės įgyvendinimo keliu, ar kuriame lygiateisių valstybių sandraugą? "Jei pasirinkimas toks, kurį mums deklaravo ir stojimo sutartyje mums įsipareigojo ES, tai toks projektas daug pigiau ir efektyviau būtų įgyvendinamas valstybių vadovų taryboje šalių susitarimu. O skiriamas, bet ne renkamas Briuselio aparatas turi būti tik techninis, bet ne politinis. Nedera vaidinti "demokratiją", leidžiant milžiniškas lėšas Europos Parlamentui ir faktiškai nekontroliuojamai bei nerenkamai Europos Komisijai, kurios atsakomybė - tik bendra politinė", - mano signataras.
Jo nuomone, viena pati Lietuva to nepasieks, todėl būtina jungtis, visų pirma - visoms Rytų Europos šalims, telkti į šį ratą kitas mažąsias ES ir Skandinavijos šalis.
"Tik tada ES "branduolys" pradės "išgirsti" mūsų visų bendrą balsą. Nemanau, kad šių bendražygių siekiai būtų esmingai skirtingi. Tačiau tai nevyksta. Kol kas visos Rytų Europos šalys kiekviena atskirai žvelgia į centrą beveik aklo paklusnumo kupinomis akimis, o ne formaliai deklaruotų lygiateisių narių akimis. Tik suvienijus jėgas priverstume naująjį Centrą sąžiningai ir viešai, be veidmainystės atsakyti Europos tautoms, kurlink jos yra vedamos. Tai bus naudinga visiems, jei deklaruojami siekiai yra sąžiningi, o ne apsimestiniai", - sakė Z. Vaišvila.
Pasak jo, Rytų Europos šalių vienijimuisi natūraliai padėtų bendri siekiai - nuo išmokų žemdirbiams bent jau suvienodinimo iki žemės pardavimo užsieniečiams klausimų, ekonominiai ir realaus, o ne deklaruojamo energetinio saugumo klausimai.
"Ir ES senbuviams laikas atsakyti į klausimą dėl tikrųjų ES tikslų, kodėl negerbiamos ir nevykdomos šalių stojimo į ES sutartys, kodėl kuriai nors valstybei referendume atmetus jai nepriimtiną ES siekį ji verčiama balsuoti tiek kartų, kol bus pasiektas centro reikalaujamas rezultatas", - svarstė Z. Vaišvila.
Jei senoji Europa žengs diktato ir nesikalbėjimo keliu, jo įsitikinimu, šis kelias ves į niekur - į bėdą.
Todėl, signataro Z. Vaišvilos nuomone, santykiuose su ES šalimis būtina išlaikyti valstybių narių lygiateisiškumą, išgryninti ES i valstybių narių deleguojamą kompetenciją ir deleguoti ją ES tik laikantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos reikalavimų.
Z. Vaišvila taip pat ragina mažinti ES biurokratinio aparato išlaikymo išlaidas, siekti atsisakyti Europos Parlamento institucijos kaip nebūtinos ir neatliekančios konfederacinei valstybei būdingų funkcijų - "ši institucija nėra būtina norminių dokumentų priėmimui (neretai ją pakeičia Europos Komisija, nusistatanti pati sau žaidimo taisykles), jame nenumatyta ES valstybių narių atstovavimo ir interesų gynimo funkcija, o išlaikymo išlaidos yra neprotingai didelės".
Pasak Z. Vaišvilos, ES vadovauti pakanka Vadovų Tarybos ir administracinio aparato.
Politikas ragina siekti ES bendrų tikslų, grindžiamų bendru narių valstybių sutarimu, o ne valios primetimu mechaninės daugumos sprendimais, skubiai plėtoti ryšius su užsienio valstybėmis, galinčiomis suteikti Lietuvai alternatyvius energijos šaltinius - ES narėmis, Norvegijos Karalyste, dujų eksportu užsiimančiomis užsienio valstybėmis (Jungtiniai Arabų Emyratai, Omano Sultonatas, Alžyras ir kitos). Jis atkreipia dėmesį, kad pradėtas eksploatuoti didžiulis gamtinių dujų telkinys Viduržemio jūroje tarp Izraelio, Libano ir Kipro.
Z. Vaišvila kviečia vengti dviprasmybės santykiuose su ES valstybėmis narėmis ir JAV, konkrečiais darbais, o ne žodžiais skatinti bendradarbiavimą su Baltijos, Rytų Europos, Skandinavijos šalimis, pavyzdžiui, nedelsiant apsispręsti dėl bendrų, o ne vienašališkų energetinių problemų sprendimų.
"Kodėl šiandien mūsų valdžia nebegali bent jau pabandyti sąžiningai atstovauti tautai, renkančiai ją? Mūsų valdžia turi ne kurstyti nepagrįstą tautos optimizmą dėl Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai, o atsigręžti į ją rinkusią Tautą ir vykdyti jos valią, tuo remtis diskusijose su ES. Valdžia, ignoruojanti šią savo pareigą, privalo nedelsdama atsistatydinti ir niekada nepretenduoti būti ja", - įsitikinęs Z. Vaišvila.
Jo nuomone, būtina sustabdyti Seime automatinį ES direktyvų ir konvencijų aprobavimą, būtina nedelsiant pakeisti referendumo įstatymą, nustatant, kad inicijuoti referendumą gali bent 5 proc. rinkėjų. "Būtina skubiai skelbti referendumus dėl žemės pardavimo užsieniečiams ir euro įvedimo, neslepiant euro įvedimo Estijoje pasekmių. Išsamiai pasiruošus ir daug ką paaiškinus Tautai, paskelbti referendumą ir dėl Lisabonos sutarties, akivaizdžiai ir daugelyje vietų prieštaraujančios Lietuvos stojimo į ES sutarčiai", - teigė Z. Vaišvila.
Pasak jo, labai svarbu valdžiai ir valstybės piliečiams vėl pradėti tarpusavyje diskutuoti, nes privalome būti drauge, tik drauge su Tauta ir turinti jos pasitikėjimą valdžia gali nuveikti ką nors reikšminga.
