Pasirodo, Lietuvoje esama visiškų pasišventėlių. Šventesnių už paną Mariją. Tai Skandinavijos bankai.
Visiški kankiniai! Likimui įsakius, ištremti į Lietuvą. Kad čia pasikuistų vadinamojoje bankininkystėje. Matyt, skandinavai, nemokėdami lietuvių kalbos, supainiojo žodį „bankininkystė“ su „kankinyste“. Atvyko šaunieji variagai, vikingai plėtoti savos bankininkystės ir įklimpo. Į raistą. Ir pūpso. Ant kupsto. Neapsimoka pas mus būti, bet būna. Jokio pelno negauna, bet būna. Indėlių draudimo įmoka per didelė, bet būna. Kitur gali paskolinti brangiau, bet vis vien Lietuvoje sėdi. Klientų aptarnavimo mokesčiai „tik simboliniai“, bet vis vien įsikabinę į simbolius. Tuoj patikėsime, kad Skandinavijos bankai yra visiški misionieriai. Kaip šventieji brunonai. Atvykę tik tam, kad tamsieji pagonys jiems trankytų per galvas.
Komerciniai bankai nėra valstybinės įstaigos. Ne seniūnijos, kurias net ir tada, kai jos nuostolingos, reikia išsaugoti. Jei Lietuvoje neapsimokėtų būti, jie kaipmat išsikraustytų. Ir jokie vietiniai politikuotojai nesulaikytų. Jei lieka, vadinasi, mes dar ekonomiškai naudingi. Jei vienas bankas per metus čia gali uždirbti 392 mln. litų grynojo pelno, tai kurių galų taip verkšlenti? Joks verslas iš čia neišsikraustytų, jei gautų tokio pelno.
Kai operuoji milijonais, milijardais, tikrai gali atrodyti, kad 8 litų mokestis už grynųjų pervedimą yra tik simbolinis. Bet jei palygintume su Švedija, Norvegija, vidutinė mūsų gyventojų alga taip pat tik simbolinė. Ir kai piniginėje turi tik keletą simbolių, 8 litai jau yra labai rimtas pinigas. 30-40 litų metinis mokestis už kortelės tvarkymą - lietuviams taip pat pinigai. Nors švedui atrodytų visiškas niekis.
Lietuvoje labai daug kalbama apie socialiai atsakingą verslą. Ir kuo jis neatsakingesnis, tuo labiau suokiamos tirados. Skandinaviški bankai įkrito į jiems nepažįstamą visuomenę. Ir nesiruošia su ja susipažinti. Nesieja jokie sentimentai ar pilietiniai įsipareigojimai valstybei. Mes jiems - tik dar vienas pasipelnymo šaltinis. Kol galės, tol gręš. Todėl juokinga, kad mūsų Vyriausybė ėmėsi iniciatyvos riboti atsiskaitymus grynaisiais. Iš esmės tik todėl, kad bankai apsieitų be filialų išlaikymo provincijoje. Gautų dar daugiau pelno. Tai dar kartą parodo, kaip skandinavai nesiruošia gilintis, kokia mūsų socialinė realybė. Kad, skirtingai nei Švedijoje, mūsų vienkiemiuose dar trūksta pensininkų, puikiai išmanančių, kaip veikia laptopas. O 80-metis senukas, kompiuteriui ar programai pasenus, sugedus, tikrai turės pinigų nusipirkti naują. Neiškris iš bankininkystės. Ir šiaip kurioziška. Mūsų Vyriausybė kovoti su šešėline ekonomika pavedė ne FNTT, STT, VMI, bet skandinavams. Nuo kada užsienio kapitalo komercinis bankas tapo Lietuvos valstybės statutine įstaiga? Be to, FNTT, STT ir VMI dar nėra krepšinio klubai, perkantys užsieniečius legionierius. Be to, absurdiška iš anksto įtarti, kad Lietuvoje visi bankų klientai yra sukčiai. Taip saviškius prieš skandinavus pažeminti. Be jokios nekaltumo prezumpcijos.
