1 nuotr.Per pirmą šių metų pusmetį iš Lietuvos emigravo 23 tūkst. piliečių. Ėmė per pusmetį ir išnyko. Prisimenami tik čia dar likusių giminaičių. Dar apčiuopiami socialiniuose tinkluose. Tuo metu Vidaus reikalų, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendžia daug „aktualesnį“ klausimą. Kaip atvilioti į Lietuvą sirus, irakiečius pabėgėlius. Kaip įtikti Europos Sąjungos vadovybei. Per dvejus metus įvykdyti 1105 asmenų perkėlimo ir integravimo užduotį.
Situacija ironiška. Nesugebame rasti būdų, kad sulaikytume nuo emigracijos bent 1105 savo piliečius. Tačiau įnirtingai stengiamės visais būdais privilioti ir Lietuvoje išsaugoti irakiečius. Jei kokia nors šeima sprunka, net nuo pasienio atgal pargabename. O jei vis dėlto pasprunka, VRM pajunta didį nuostolį. Nes pasprukėliai pagadina mums ES skirtą kvotą. Valdžia taip elgdamasi net nepajunta, kad žmones ima skirstyti vertybiniu požiūriu. Pabėgėliai, liekantys Lietuvoje, tampa gėriu. Saviškiai emigravusieji - nuliu. O saviškiai dar neemigravusieji - mažiau vertingi nei sirai. Netgi įtartini. Nes gali, kaip tie paaugliai Rukloje, sukelti tarptautinį incidentą. Nutraukę sirei skarą ar apmėtę kelis pabėgėlius moksleivius akmenimis.
Rūpinamasi pabėgėlio integracija. Nors tuo pat metu vyksta masinė mūsiškių dezintegracija. Visi iš Lietuvos emigravę lietuviai - šios dezintegracijos pasekmė. Jiems nepavyko integruotis į savo Tėvynę. Jautėsi čia nesaugūs. Įvairiomis, ne tik ekonominėmis prasmėmis. Lietuva jiems nuplėšė ne skarą, bet kažką skaudžiau, esmingiau. Nuplėšė pasitikėjimą. Ir apmėtė sunkesniais akmenimis nei kelių paauglių akmenukai. Emigrantai, kai skaitome jų komentarus, iki šiol jaučiasi įskaudinti ir atstumti. Ne visi jie galėtų papasakoti savo sėkmės istorijas. Nes išvykti iš savo Tėvynės - savaime yra nesėkmė.
Negi tai rūpi? Regime spektaklį „Kuo greitesnis siro, irakiečio prijaukinimas Lietuvoje“. Su kalbos mokytojais, kvalifikacijos kėlimu, darbo pasiūlymais bei pašalpomis. Ir asmeniniais ministrų vizitais. Tarsi Rukla būtų tapusi antruoju Briuseliu. Jei tokios mokymo, darbo siūlymų, perkvalifikavimo bei auklių pajėgos būtų mestos į kokią nors Čekiškę ar Kaniūkus, provincija taip pat atsigautų. Be to, dėsninga, kad ministrai lanko Ruklos pabėgėlių centrą, tačiau jų visai nedomina, kaip į Lietuvą integravęsi vietiniai Ruklos lietuviai. Ar visi turi darbo, visi laimingi. Geriausiu atveju vietiniai bus perkvalifikuoti į Ruklos pastumdėlius. Baugiai pataikaujančius atvykėliams. Ypač kai jų vis daugės. ES kvota neapsiribos. Pabėgėliais užkištos visos Viduržemio jūros pakrantės.
Lietuviai nėra konfliktiški. Dažniausiai pešasi ne peiliais, bet laidydami liežuvius. Įdomu, kaip pavyks integruoti šimtus sirų, kurie nemokėjo ramiai gyventi ir Sirijoje. Tiek tarpusavyje draskėsi, kol ir kitas valstybes įvėlė į karinį konfliktą. Gal tokie karingi žmonės iš viso nėra integruojami. Nebent į konfliktus, peilius, tankus. Protingiau kurti strategiją, kaip susigrąžinti saviškius. Bent nemosikuos peiliais. Nereikalaus statyti mečečių.
