1 nuotr.Anksčiau nugydžiusį daktarą vadindavo šundaktariu. Dabar taip nepavadinsi, nes šunims, katėms yra klinikos, kuriose atliekamos reabilitacinės ir kitos procedūros, implantuojami dantys. Tam reikalingi veterinarai yra net didesni profesionalai nei žmogaus nemokamam gydymui. Gyvūnų maisto gamintojai savo reklama šunis padarė svarbesniais už žmogų. Šuns laisvė svarbesnė už kaimyno ramybę, saugumą. Rūpestis šunimi iš dalies patenkina įgimtą poreikį rūpintis mažais ir mažina poreikį turėti vaikų
Bet dabar ne apie tai.
Žmonių gydytojai skirstytini į dvi grupes: simptomų švelninimo ir ligos priežasties šalinimo. Nežinau, ar universitetai suteikia žinių nustatyti ligos priežastį, ar jos neieškoma, kad eilės nemažėtų ir nevarytų pacientus į mokamą mediciną, ar kad nesumažėtų premijos už nuperkamų vaistų apimčių sumažėjimą.
Nežinau, dėl kurios priežasties nesutikau nemokamų poliklinikų gydytojo, kuris ieškotų nemigos priežasties. Visi išrašinėjo vaistus. Tada kreipiausi į internetą. O ten skaitau, kad nemigos priežastis gali būti nepasitenkinimas savimi. Jis didėja senstant, dėl jo didėja su amžiumi ir sergančių miego sutrikimais. Tačiau yra būdų išsivaduoti nuo savikritikos, priekaištavimo sau, savęs nuvertinimo, savigraužos.
Štai keletas patarimų, labai aktualių vyresnio amžiaus žmonėms.
* Neužmiršime dantų protezų įsidėti išeinant į viešumą, jei juos laikysime greta lauko durų raktų.
* Rečiau pamiršime pasiimti eurą iš prekybos centro vežimėlio, jei jį imdami parišime juostelę prie monetos įdėjimo skylės.
* Rečiau priekaištausime sau, kad kažką pamiršome nupirkti, jei eisime su sąrašu, ką pirkti, kur nueiti.
* Ir namuose praverčia lapukas su užrašu, ką, kada namuose reikia padaryti, gal kažką įjungti ar išjungti.
Bet vis tiek teks mokytis gyventi pagal posakį: nėra to blogo, kad negalėtum savęs paguosti. Pavyzdžiui, lipdamas į autobusą žiūrėjau ne kur koją padėti, o į moters figūrą ir suklupau. Vietoje priekaišto sau, giriuosi, kad dar moterų noriu. Bet prisiminiau: pirma reikia žiūrėti į veidą, kad nenutiktų taip, kai priekyje einančia žavėjosi, o kai pasivijęs pamatė veidą, pasakė: „na ir snukis, tik užpakalį sugadino..." Visuomet galima pasiguosti, kad galėjo būti blogiau.
Daug metų padėdavo užmigti apynių spurgų, lauro lapų, ramunėlių, mėtų ir kitos arbatos. Kai jau nepadeda, laimei, sužinojau, kad padeda minčių valdymas.
Daug kam tai padėtų padaryti A.Šopenhauerio „Gyvenimo išminties aforizmai" 1851 (lietuvių k. 1994). Tai ne aforizmai, o 313 puslapių nepasenusi gyvenimiška išmintis.
Padėtų ir Ė.Fromo „Menas mylėti" 1956 (1992, 2022). Kai kurios jų mintys susišaukia su graikų išsakytomis maždaug prieš 2500 metų. Tačiau tūkstantmečiais dauguma išlieka savo blogų minčių vergais.
Ši vergija ardo šeimas, sukelia karus, naikina visų namus - planetą Žemę. Valdyti mintis, kad išsivaduotum nuo žlugdančių, tenka mokytis ilgai. A.Šopenhaueris pažymi, kad ir groti pianinu tenka mokytis ilgai.
