Kai paklausai vadinamųjų konservatorių, atrodo, kad jie yra uola, į kurią dūžta visokių radikalų ir populistų keliamos bangos. Jie tai jau tikrai nėra populistai anei savanaudžiai, jie neva vadovaujasi vertybėmis. Nors turbūt net didžiausias Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų gerbėjas negalėtų pasakyti, kokios iš tiesų yra partijos vertybės. Neginkluota akimi matyti, kad jos narių pažiūros yra sunkiai suderinamos. Nesuprasi, kas vienija konservatorius.
Visai neseniai konservatoriai parodė, kad politinė konjunktūra iš tiesų jiems daug svarbesnė už vertybes. Parodė, kai Seimo darbo grupė svarstė galimus rinkimų sistemos pokyčius. Anksčiau konservatoriai neslėpė, kad norėtų atsisakyti vienmandačių apygardų, tačiau po svarstymų nutarta siūlyti palikti dabartinę sistemą. Darbo grupės vadovas Andrius Vyšniauskas pateikė labai paprastą motyvą - jei neliks vienmandačių, daugiau mandatų gaus baisieji radikalai - „Drąsos kelias", tautininkai ir t.t.
O kur vertybės, kur politinis stuburas? Jeigu vertybės išties būtų konservatorių pagrindas, jie svarstytų, kokia rinkimų sistema yra teisingesnė ir naudingesnė Lietuvai. Aišku, svarstymai vis tiek būtų šališki, tačiau parodytų partijos poziciją, kartu - ir vertybes. Dabar „pozicija" paprasta: jei mums apsimoka, rinkimų sistemą reikia keisti, jei neapsimoka - nekeistime. Svarbiausia, kad į Seimą nepraeitų tie, kurių konservatoriai labiausiai nenori jame matyti. Be abejo, svarbu ir tai, kad konservatoriai susišlavė daug mandatų vienmandatėse Vilniaus ir Kauno apygardose. Tiek tų vertybių. Partija elgiasi kaip smulkiojo versliuko savininkas, svarstantis, kur jam labiau apsimoka prekiauti - parduotuvėlėje, kioske gatvėje ar turguje.
Iš tiesų vienintelė neabejotina vertybė šiai kompanijai yra kuo didesnis narių skaičius „konservų" frakcijoje Seime. Tik tai vadinamuosius konservatorius ir vienija.