1 nuotr.Į Lietuvą sugrįžo gūdūs 1990-ieji, laukinio reketo klestėjimo laikai. Tik šių dienų reketininkai - jau ne sportinius kostiumus su trimis juostelėmis vilkinčios kelių durų spintos. Ir sėdi jie ne pagal kokį nors Prevencijos įstatymą už grotų, o bankuose.
Sportinius kostiumus šių dienų reketininkai pakeitė išeiginiais kostiumais, prie kurių puikiai dera kaklaryšis. Tarsi simboliška kilpavirvė kiekvienam banko klientui. Dar menančiam nesenus laikus, kai atlyginimai buvo mokami grynaisiais, sumokant mokesčius tik valstybei. Atlyginimus pervedant į bankų korteles jau tenka susimokėti ir bankams. Už aptarnavimą. Nors savo pinigus bankui patikintis žmogus paprastai apsitarnauja pats. Dažnas mokesčių mokėtojas jau nevargina banko darbuotojų norėdamas susimokėti už komunalines ar kitas perkamas paslaugas. Visus mokesčius jis sumoka naudodamasis elektronine bankininkyste, bet ir už tai turi susimokėti bankui. Elektroninė bankininkystė turėjo padėti šalies valdžiai traukti milijoną iš šešėlio. Tačiau tapo pasipelnymo šaltiniu telefoniniams sukčiams, irgi besirūpinantiems, kad pinigai tuščiai negulėtų šešėlyje ar po pagalve. Toliau - dar gražiau. Nevaldomas komercinių bankų apetitas išaugo tiek, kad jie savo nuožiūra nusprendė, kiek grynųjų pinigų per mėnesį galima paimti iš savo sąskaitos nemokamai. Štai SEB bankas nustatė 500 eurų limitą. Jį viršijęs žmogus turės jaustis baisiai prasikaltęs ir išpirkti kaltę pamalonindamas banką savo pinigais. Natūralu, kad santaupas jau labiau apsimoka laikyti prie širdies, bet ne bankuose. Kurie ir anksčiau buvo nustatę nulines palūkanas indėliams, o dabar dar įvedė pinigų išgryninimo apribojimus. Tik kam tada mes renkame Seimą, jei taisykles, kaip reikia gyventi žmonėms, kuria bankai?
