1 nuotr.Neseniai Šiaulių savivaldybėje nuskambėjo vienos iš savivaldybės specialisčių girtavimo darbe atvejis. Atvykę savo reikalų tvarkyti interesantai liko neaptarnauti, darbe apsvaigusi specialistė nesugebėjo niekuo padėti. Už tokį nusižengimą veikiausiai gaus tik papeikimą. O kam rūpi pilietis? Atėjęs tvarkytis svarbių reikalų, atsiprašęs iš darbo, turėjęs atvykimo išlaidų. Rodos, niekam. Eik namo. Gal kitą kartą pasiseks ir specialistė bus blaivi. Ir tokia situacija ne kur nors patvory, o pačioje miesto savivaldybėje. Nusigyvenom.
Visi esame žmonės ir turime asmeninių krizių, kartais bandome jas skandinti alkoholyje, tačiau ar tai išeitis? Jeigu mokama ieškoti argumentų sau ar savo kolegoms pateisinti, neabejoju, nereikia būti visažiniu, kad surastum savyje ir atsakomybės jausmą, pirmiausia prieš savo tautiečius ir šalį. Ne už ačiū ar juo labiau girtavimą gauname atlyginimą, o už darbą - net ir savivaldybėje.
Šis atvejis ne vienintelis, svirduliavimo darbe pavyzdžių matėme ir Seime, ir teismuose, todėl peršasi išvada, kad skubiai reikia alkotesterio. O už gramus bausti ne pabarimais, nes tokie nepadės. Visiems žinoma tiesa: kiek leisi, tiek toli nueis kiti. Kiek leis valstybė, savivaldybė, tiek eis šios darbuotojai, neturintys savikontrolės mechanizmo.
Minėta situacija - tik didelės mūsų valdžios ligos simptomas. Jei nori pasiteisinti - visada rasi argumentų, jei nori veikti - visada rasi priemonių. Ir kodėl mūsų visuomenėje įprasta guostis ir ieškoti argumentų sau pateisinti? Čia jau reikėtų kapstytis istorijoje. Nebesikapstykime. Veikime, dirbkime dėl šalies ir savo piliečių, tada ir atsakomybės jausmas nustelbs visas krizes.
