Europos bankų priežiūros komitetui patvirtinus, kad ES šalių bankininkų premijoms bus taikomi griežti suvaržymai, Bendrijos finansų sektorius iškart atsikirto griežtais pareiškimais.
Didžiosios Britanijos bankininkų asociacija pavadino komiteto žadamus pokyčius “dramatiškais”, o ES bankų federacija išreiškė nerimą, kad bankininkai norės emigruoti į tas šalis, kuriose netaikomi griežti premijų suvaržymai.
Šiandien jau niekas neabejoja, kad dėl dabartinės pasaulinės ūkio krizės labiausiai kalti bankininkai. Ekonominio pakilimo metu daliję paskolas į kairę ir į dešinę, jie išpūtė vadinamąjį nekilnojamojo turto burbulą, ir šis vėliau sprogo.
Nuo išdalytų paskolų priklausė ir bankininkų premijų dydis. Kuo daugiau išdaliji kreditų - tuo didesnę premiją gauni. Dėl jų bankininkai netgi finansines piramides kūrė, kad tik daugiau dešimtimis ir šimtais milijonų matuojamų premijų sau į kišenę susikrautų.
Todėl visai suprantamas Europos bankų priežiūros komiteto noras numalšinti beribį bankininkų godumą. Viena iš priemonių - nuo šiol tik 20-30 proc. premijos bus galima iš anksto išmokėti grynaisiais pinigais.
Skelbiama, kad naujos Europoje įvedamos taisyklės yra daug griežtesnės už tas, dėl kurių susitarė Didžiojo dvidešimtuko (G20) šalių vadovai.
Suvaržymai suerzino bankininkus. Jų viešųjų ryšių specialistai iškart pradėjo skelbti, kad dėl Europos bankų priežiūros komiteto sprendimo patys geriausi specialistai iš Senojo žemyno gali pakelti sparnus į kitas šalis, galbūt Bendriją paliktų netgi dalis bankinio verslo. O tai jau panašu į šantažą.
“ES kilęs sąmyšis bankų sektoriuje niekaip nepalies mūsų šalies, - “Respublikai” tvirtino Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas. - Iš esmės verta nuogąstauti dėl tų iškiliausių specialistų, kurie dirba didžiuosiuose pasaulio centruose Londone, Frankfurte. Tarp JAV ir Vokietijos vyksta didžiulė konkurencija finansiniame sektoriuje, vieni kitus prižiūri itin atidžiai. Ir jeigu, sakykime, Frankfurto bankininkui jo gimtajame mieste bus sudarytos blogesnės sąlygos nei Niujorke, jis ir išskris už Atlanto. Žinoma, Bendrija gali prarasti ir dalį bankų verslo”.
Lietuva, anot S.Kropo, tėra periferija. “Pas mus veikia tiktai didžiųjų bankų skyriai, kurie didžiuosiuose sandoriuose nedalyvauja. Ir geriausiais laikais mūsų bankininkų premijos nebuvo skaičiuojamos milijonais, o dabar jau dvejus metus jų apskritai niekas nemoka. Be to, premijų mokėjimas jau senokai yra griežtai reglamentuotas Lietuvos banko nutarimais”, - sakė S.Kropas.
Kad ir kaip ten būtų, Statistikos departamento duomenimis, mūsų šalyje bankininkų ir draudikų atlygiai smarkiai lenkia kitų profesijų žmonių uždarbius.
2010 m. trečiąjį ketvirtį vidutiniškai finansinio sektoriaus darbuotojas (įskaitant valytojas) uždirbo 3903,7 lito iki mokesčių, arba 2898,1 lito į rankas. Priminsime, kad šalyje dirbantysis šiandien vidutiniškai uždirba 2081,80 lito iki mokesčių, arba net 45,3 proc. mažiau nei vidutinis bankinio sektoriaus atlyginimas.
Parengta pagal dienraštį "Respublika"
