Vakarus apėmusi politinio korektiškumo manija kelia grėsmę žodžio ir mąstymo laisvei. Taip mano Vladimiras Bukovskis, vienas žymiausių kovotojų su komunistine diktatūra, žmogaus teisių gynėjas, kartu su Lietuvos disidentais ilgus metus kalintas sovietiniuose lageriuose.
Nekišeninis žmogaus teisių gynėjas
V.Bukovskį puikiai pažįsta sovietmečiu už laisvą Lietuvą kovoję partizanai ir disidentai. Ne vienas jų kartu su šiuo žmogaus teisių gynėju kartu kalėjo Permės lageriuose. V.Bukovskis savo kailiu patyrė, kas yra liūdnai pagarsėjusi Sovietų Sąjungos baudžiamoji psichiatrija.
Dabar Didžiojoje Britanijoje gyvenantis žmogaus teisių gynėjas dėl savo pažiūrų nemėgstamas nei Kremliaus, nei Briuselio. Nuožmiai kritikuodamas Rusijos premjerą Vladimirą Putiną bei jo sukurtą sistemą, sovietmečiu 12 metų už grotų praleidęs V.Bukovskis anksčiau ne kartą buvo įspėjęs apie naują pavojų - beveidžių biurokratų valdomą Europos Sąjungą.
Milijonus eurų vartantys paramos fondai nelepina V.Bukovskio nei dėmesiu, nei pinigais. Kembridžo ir Stanfordo universitetų auklėtinis yra laikomas vienu iš pagrindinių patriotinės Didžiosios Britanijos Nepriklausomybės partijos, kuri per praėjusius Europos Parlamento rinkimus šalyje užėmė antrą vietą, ideologų.
Neseniai V.Bukovskis viešėjo Bulgarijoje, ten garsiai prabilo apie žmogaus mąstymo laisvei pavojingą vadinamąjį politinį korektiškumą.
“Respublikos” skaitytojams siūlome kelias ištraukas iš Bulgarijoje pasakytos V.Bukovskio kalbos.
Dirbtinis feminizmas
Politinis korektiškumas, kaip tarptautinis reiškinys, prasidėjo 1990-aisiais, bet kaip judėjimas jis egzistavo ir anksčiau. Su juo pirmą kartą susidūriau dar 1983 ar 1984 metais. Ėjau į savo laboratoriją (V.Bukovskis yra mokslininkas neurofiziologas - red. past.), o priešais laiptais leidosi dvi merginos. Prilaikiau joms duris. Jos pasižiūrėjo į mane su panieka ir pasakė: “Vyriška šovinistinė kiaulė”.
nesupratau ir labai nustebau. Papasakojau apie tai kolegoms. Jie pradėjo juoktis: “Taigi čia iš Berklio universiteto. Iš ten lenda visi kairiųjų radikalų judėjimai. Čia kažkokia nauja mada - feministės. Jos sako, kad kai mes, vyrai, elgiamės su moterimi kaip su moterimi, tuo ją ir žeminame”.
Feministės moko, kad “moteris - tai socialinė koncepcija”. Suprask, jei vyrai elgtųsi su moterimis kaip su vyrais, tai moterys taptų vyrais: moterimis jas daro mūsų elgesys su jomis, moteris - vyriškų stereotipų auka. Ši koncepcija, užgimusi Berklyje, neįtikėtinai greit išplito visame pasaulyje. 1984 m. mes iš jos juokėmės - po 10 metų ji apėmė visą pasaulį.
Visi universitetai atvėrė genderinių tyrimų (seksualumo, taip pat ir homoseksualumo tyrimai - red. past.) skyrius.
Feministiniai judėjimai pareiškė, kad vyrai - seksistai, - į moteris žiūri tik kaip į seksualinius objektus ir todėl viskas, kas gali būti siejama su lytimi, turi būti pašalinta iš kasdienio vyrų ir moterų bendravimo.
Mažumas išnaudoja aktyvistai
Lygiai taip pat savo reikalavimus pradėjo reikšti ir kitos mažumos - homoseksualistai, juodaodžiai, sektantai ir pan. Atsirado įstatymai dėl “neapykantos kalbos”, kažkas panašaus kaip sovietinio Baudžiamojo kodekso 70 straipsnis, pagal kurį buvau teistas.
“Neapykantos kalba” buvo paskelbti bet kokie paminėjimai apie rasinius skirtumus ar seksualinius polinkius. Jūs neturite teisės pripažinti akivaizdžių faktų. Jeigu jūs juos minite viešai - tai nusikaltimas.
Masinę cenzūrą sustiprina baudžiamoji teisė. Už pokštą apie homoseksualistus galima pakliūti į kalėjimą. Atkreipkite dėmesį, kaip greit reikalas priėjo prie represijų.
Aktyvistai, kurie neva gina mažumų teises - homoseksualinės ir feministinės organizacijos, - iš tikrųjų tomis mažumomis visai nesirūpina. Jie, kaip kitados darbininkus išnaudojo Leninas, išnaudoja mažumas kaip visuomenės spaudimo ir kontrolės instrumentą. Iš tikrųjų mažumoms šie aktyvistai atneša daugiau žalos nei visiems kitiems.
Patys save cenzūruojame
Sovietinėse psichiatrinėse pripratau prie bepročių kompanijos. Tačiau bėda ta, kad Amerikos visuomenė bet kokią idiotišką naujovę paverčia vos ne privaloma. Amerikoje, beje, kaip ir Europoje, žmonės elgiasi neįtikėtinai konformistiškai.
Viską, ką tau bruka, reikia priimti kaip normą. Norint, kad tau sektųsi, reikia būti konformistu. Amerikietiški šablonai plinta visur kaip nepaneigiamos taisyklės, net įstatymų leidyboje.
Praėjusiais metais Anglijoje atšaukė visus visuomeninius kalėdinius renginius: britų vėliavos elementas yra šv.Jurgio kryžius, o tai neva gali įžeisti musulmonus, nes primena jiems apie Kryžiaus žygius. Patys musulmonai nieko panašaus nereikalauja. Netoli mano namų vienas parduotuvėlę turintis musulmonas jos vitrinoje iškabino vėliavą su kryžiumi, kad parodytų, jog jis nesutinka su tuo kretinišku draudimu - bet kas jį girdi...
Tai atvedė prie tokios cenzūros, kad mūsų dienomis Šekspyras negalėtų gyventi. Nors pusės jo pjesių jau ir taip nebestato: “Venecijos pirklys” - antisemitizmas, “Otelas” - rasizmas, “Užsispyrėlės sutramdymas” - seksizmas... Viena mokytoja Londone atsisakė vesti savo klasę į “Romeo ir Džuljetą”, pavadindama spektaklį šlykščiu heteroseksualiu reginiu.
Diskutuoti jau nebegalima
Trumpiau tariant, tai rimta ideologija, kuri prisidengdama politinio korektiškumo iškaba bando sugriauti mūsų visuomenę. Kuo blogiau mažumoms, tuo geriau jų lyderiams: bus ką ginti. Tačiau jų uždavinys - sunaikinti mūsų visuomenę ir tai - naujausia, blogiausia marksizmo versija.
Cenzūra, kurią įvedė “politinio korektiškumo” gynėjai, apsaugo juos nuo dialogo. Jeigu aš su jais ginčyčiausi, tai susitvarkyčiau su jais per keletą minučių. Bet kas gi man leis?
Aš, visateisis Didžiosios Britanijos pilietis, negaliu parašyti šia tema straipsnio, išleisti knygos, dalyvauti visuomeniniuose debatuose - todėl, kad tokių debatų tiesiog nėra. Jokių argumentų “už” ar “prieš” politinį korektiškumą per televiziją jūs neišgirsite.
Šią ideologiją mums primeta. Neturiu nieko prieš bepročius. Sovietų psichiatrinėse praleidau daugelį metų, todėl bepročiams esu labai tolerantiškas. Vienintelė mano sąlyga - nereikia man primetinėti svetimų idėjų.
Rusijos mažumų pyktis
Vos pasirodžius šiai V.Bukovskio kalbai, Rusijos homoseksualai pradėjo nuožmią ataką prieš intelektualą ir jo pareikštas mintis. Jas seksualinių mažumų atstovai pavadino “šlykščiais heteroseksualiais pareiškimais”. O pats disidentas buvo išvadintas marazmatiku, homofobu ir seksistu.
Kai kurioms Rusijos homoseksualų organizacijoms itin pikta, kad liberalios rusiškos minties šviesuliu vadinamas V.Bukovskis išdrįso stoti prieš jų tiesos monopolį. Nikolajus Bajevas, vienas iš Rusijos gėjų lyderių, pareiškė, esą V.Bukovskis ne liberalas, o “dešinysis konservatorių išsigimėlis”.
“Šiuolaikiniai Europos liberalai pasisako už nacionalinių sienų panaikinimą, už visų Europos ir pasaulio valstybių integraciją. Šiuolaikiniai liberalai yra kosmopolitai. Jie feministai, gėjų draugai, politiškai korektiški. Panašu, kad V.Bukovskis toli nuo šių vertybių”, - paskelbė užsienio fondų pinigais išlaikomas N.Bajevas.
Šis veikėjas tvirtina, kad V.Bukovskio politinė laikysena primena Čekijos prezidento Vaclavo Klauso pažiūras. Rusijos homoseksualai nepraleido progos aptaškyti purvu ir V.Klauso piktindamiesi, kad Čekijos prezidentas vetavo homoseksualų partnerystės įstatymą.
Parengta pagal dienraštį "Respublika"
