Europos bankų nacionalizavimo istorijos

Banko „Snoras“ nacionalizavimas paskatino „Respubliką“ pasidomėti garsiausiomis Europos bankų visiško arba dalinio nacionalizavimo istorijomis.

„Parex banka“ (Latvija)

Latvijos Vyriausybė nacionalizavo banką 2008 m. lapkričio 9 dieną. Būtent tuo metu ji priėmė sprendimą perimti kontrolinį „Parex banka“ akcijų paketą - 51 proc. akcijų. Gruodį valdžia akcijų paketą padidino iki 85 procentų.

Bankas buvo nacionalizuotas dėl sunkios finansinės padėties, į kurią pateko indėlininkams pradėjus masiškai imti iš jo savo indėlius. Vien 2008 m. lapkritį indėlininkai iš banko pasiėmė 240 mln. latų (343 mln. eurų).

Bendra „Parex“ skola sudarė 775 mln. eurų.

„Parex banka“ buvo antra didžiausia finansinė institucija Latvijoje.

„Dexia“ (Belgija)

Dėl didelių finansinių sunkumų bankų grupė „Dexia“ šių metų spalio pradžioje buvo priversta ryžtis reorganizuoti stambaus masto aktyvus.

Spalio mėn. 100 proc. „Dexia Bank Belgium“ akcijų buvo parduota Belgijos valdžiai už 4 milijardus eurų. Banko krachą lėmė „blogos“ skolos - Europos šalių įsiskolinimas finansinei organizacijai siekė 21 milijardą eurų.

Grupė „Dexia“ buvo sukurta 1996 metais, susiliejus dviem bankų struktūroms - Belgijos „Credit Communal“ ir Prancūzijos „Credit Local“. Per 2008 finansinius metus Belgijos ir Prancūzijos valdžia suteikė „Dexia“ 6,4 mlrd. eurų paramą. Tuomet grupės padėtis pablogėjo taip pat dėl „blogųjų“ skolų.

Kadangi prekės ženklo „Dexia“ reputacija smarkiai nukentėjo, buvo nutarta pakeisti ir pavadinimą - sprendimas dėl galimo ženklo pakeitimo bus priimtas lapkričio viduryje.

„Royal Bank of Scotland“ (Škotija)

Didžiosios Britanijos Vyriausybė 2008 m. lapkritį įsigijo 58 proc. „Royal Bank of Scotland“ akcijų už 15 mlrd. svarų sterlingų, mokėdama po 65,5 penso už akciją.

Kiek anksčiau šiais metais, siekiant palaikyti probleminius bankus ir, kiek įmanoma, išvengti pasaulinės kreditavimo krizės padarinių, buvo nacionalizuoti du kiek mažesni bankai.

Vyriausybė pirko ir privilegijuotųjų RBS akcijų už 5 mlrd. svarų sterlingų, taip pat įsigijo nemažą dalį „Lloyds TSB“ ir „HBOS“ akcijų, kaip buvo numatyta antikriziniame 37 mlrd. svarų vertės plane, paskelbtame spalį.

RBS, kitados antras stambiausias bankas Didžiojoje Britanijoje, susidūrė su sunkumais dėl didelių nurašymų į nuostolius. Jam įsigijus olandų konkurentą ABN AMRO, kapitalo rezervų trūkumas dar padidėjo.

„Hypo Real Estate“, „Commerzbank“ (Vokietija)

Vokietijos Vyriausybė 2009 m. gegužės mėn. perėmė beveik 23 proc. sunkumų prislėgto banko „Hypo Real Estate“ (HRE) akcijų.

HRE iki to momento jau buvo gavęs 102 mlrd. eurų paskolų ir valstybės garantijų, siekiant išgelbėti jį nuo žlugimo.

Banko nuostoliai tuo metu siekė apie 520 mln. eurų.

Šis bankas buvo išgelbėtas ir nežlugo tik dėl Vokietijos Vyriausybės jam suteiktos 50 mlrd. eurų garantijos.

Tuo tarpu 2009 m. pradžioje antras pagal dydį Vokietijos bankas „Commerzbank“ buvo iš dalies nacionalizuotas, kai šios šalies Vyriausybė perėmė 25 proc. plius vieną banko akciją. Už akcijas bankas gavo 10 mlrd. eurų iš bankinio sektoriaus stabilizavimo fondo „Soffin“.

Bankui pritrūko pinigų perimant „Dresdner Bank“ iš draudimo bendrovės „Allianz“. Sandoris, kuris buvo atliktas 2008 m. rugsėjį, buvo vertinamas 9,8 mlrd. eurų, bet vėliau buvo sumokėta tik 5,1 mlrd. eurų.

„Fortis“ (Belgija, Olandija, Liuksemburgas)

2008 m. rugsėjo mėn. buvo iš dalies nacionalizuotas nuo finansų krizės nukentėjęs Belgijos finansų koncernas „Fortis“. Belgijos, Olandijos ir Liuksemburgo vyriausybės banką parėmė 11,2 milijardo eurų.

Belgija, suteikusi 4,7 milijardo eurų, perėmė 49 procentus banko akcijų. Olandija perėmė 49 procentus Olandijoje veikiančios antrinės įmonės „Fortis Bank Nederland“ akcijų.

„Fortis“ taip pat pareiškė apie norą parduoti anksčiau įsigytą banko ABN AMRO dalį. Pardavimo suma buvo mažesnė, nei anksčiau sumokėta kaina, kuri siekė 24 milijardus eurų.

„Anglo Irish“ (Airija)

„Anglo Irish Bank“ - vienas didžiausių Airijos bankų. 2009 m. sausio mėn. Airija paskelbė nacionalizuojanti banką, taip siekdama išgelbėti vieną stambiausių šalies bankų nuo griūties.

Iki 2008 m. pabaigos dėl pasaulio finansų krizės ir su banku susijusių skandalų „Anglo Irish Bank“ akcijų vertė, palyginti su 2007 metais, nukrito 98 procentais.

Investuotojai laukė Airijos ekonomikos palaikymo plano ištisus kelis mėnesius, bet Vyriausybei daromas spaudimas gruodį sustiprėjo, kai „Anglo Irish Bank“ pareiškė, kad banko pirmininkas nepranešė akcininkams apie valstybinę 87 mln. eurų vertės paramą.

Bankas buvo nacionalizuotas, o 2010 m. rugsėjo mėn. Airijos finansų ministerija paskelbė apie planus į dvi dalis perskelti nacionalizuotą banką „Anglo Irish“. Po reorganizacijos vienas iš dviejų bankų tapo atsakingas už dabartinių „Anglo Irish“ klientų indėlių saugojimą.

Per pirmus šešis 2010-ųjų mėnesius „Anglo Irish“ laikomų indėlių sumažėjo 4 milijardais eurų - iki 23,1 milijardo eurų.

„Bradford & Bingley“, „Northern Rock“ (Didžioji Britanija)

2008 metų rugsėjį Didžiosios Britanijos būsto paskolų banko „Bradford & Bingley“ kontrolę perėmė Vyriausybė, skirdama tam 32,5 mlrd. JAV dolerių.

Aštunto pagal dydį britų banko „Bradford & Bingley“ akcijos nukrito 6 proc., kai paaiškėjo, kad joks kitas bankas nežada jo gelbėti. Iš viso nuo metų pradžios šio banko akcijos prarado 90 proc. vertės.

Tuo metu „Bradford & Bingley“ turėjo 2,5 mln. banko klientų, turinčių 22 mlrd. svarų (95 mlrd. litų) indėlių.

Po nacionalizacijos bankas uždarė savo naują paskolų verslą ir panaikino 300 darbo vietų.

„Northern Rock“ problemos taip pat prasidėjo po pasaulinės kreditų krizės ir apie jo nacionalizaciją prabilta jau 2007-ųjų rugsėjį, kai banko skola centriniam bankui pasiekė 29 mlrd. svarų. Kadangi šiam bankui nepavyko surasti pirkėjų, jis buvo nacionalizuotas 2008 metais.

Šalies ministras pirmininkas tuo metu pabrėžė, kad ilgalaikė šio banko nuosavybė turi priklausyti privačiam kapitalui, o Vyriausybė jį valdys tol, kol pagerės rinkos sąlygos ir padidės banko vertė.

„Glitnir“, „Landsbanki“, „Kaupthing“ (Islandija)

2008 m. rugsėjo pabaigoje Islandijos Vyriausybė skubiai nacionalizavo banką „Glitnir“. Spalio 7 d. buvo nacionalizuotas antras didžiausias Islandijos bankas „Landsbanki“. Šiek tiek vėliau toks pat likimas ištiko banką „Kaupthing“.

Trys didžiausi Islandijos komerciniai bankai - „Kaupthing“, „Landsbanki“ ir „Glitnir“ - dėl didelės tarptautinės plėtros peraugo Islandijos ekonomiką ir jų dydis buvo 10 kartų didesnis nei bendrasis šalies vidaus produktas. Kai šie bankai susidūrė su problemomis, kurias sukėlė pasaulio finansinė krizė, Islandijos Vyriausybė ir šalies centrinis bankas neturėjo kitokių galimybių išgelbėti jų nuo žlugimo.

Islandijos bankai labai daug skolinosi iš užsienio ir daug skolino užsieniui: aktyviai investavo į užsienio vertybinius popierius ir išvestines finansines priemones. Todėl jie labai jautriai reagavo į procesus, kurie prasidėjo 2007 metų rugpjūčio mėnesį kilus JAV būsto paskolų krizei.

320 000 gyventojų turinčios Islandijos didžiausių bankų skola užsieniui viršijo 100 mlrd. JAV dolerių, o šalies BVP siekė 14 mlrd. JAV dolerių.

„D.Carnegie & Co. AB“ (Švedija)

2008 metų lapkritį valstybė perėmė didžiausio Švedijos investicijų banko „D.Carnegie & Co. AB“ valdymą.

„Carnegie“ akcijos buvo perduotos Švedijos valstybinės skolos aptarnavimo valdybai (SNDO) kaip užstatas už kreditą. Tokį susitarimą palaimino ir Švedijos centrinis bankas, kuris yra išdavęs „Carnegie“ bankui kreditų už 600 mln. dolerių. Šie pinigai buvo panaudoti tam, kad bankas galėtų kompensuoti likvidumo trūkumą.

„Carnegie“ bankas buvo pranešęs, kad išleis papildomą 152 mln. dolerių vertės akcijų emisiją, nes siekė įtikinti Vyriausybę neatimti iš jo licencijos, tačiau tai nepadėjo, nes Švedijos finansinės priežiūros tarnyba ėmė tirti, kodėl 2008 metų trečiajame ketvirtyje bankas nurašė 126 mln. dolerių. Dėl to Švedijos nacionalinėje biržoje kiek anksčiau buvo sustabdyta prekyba „Carnegie“ akcijomis.

„Swedbank“ (Švedija)

2009 m. kovo mėn. pradžioje Švedijos ekonomikos laikraštis „Dagens Industri“ paskelbė sensacingą naujieną, esą pirmas Švedijos bankas, kuris gali būti nacionalizuotas, yra „Swedbank“.

Laikraštyje tuo metu buvo teigiama, kad „Swedbank“ priverstas leisti obligacijų emisiją ir taip stiprinti kapitalo bazę.

Tuo tarpu kitas švedų laikraštis „Taloussanomat“ rašė, kad Baltijos šalyse ir Ukrainoje „Swedbank“ gali patirti didžiulių nuostolių dėl išdalytų kreditų.

„Dagens Industri“ tuomečiais duomenimis, bankui gali prireikti papildomo kapitalo, kurio suma būtų 5 mlrd. švediškų kronų.

Tačiau išplatinus 12,4 mlrd. Švedijos kronų vertės privilegijuotųjų akcijų emisiją, pagal kapitalizaciją „Swedbank“ tapo septintu banku tarp trisdešimties didžiausių Europoje ir nacionalizacijos buvo išvengta.