Latviai pakilo ginti nacionalinės sėklininkystės

Praėjusią savaitę Rygoje įvyko neeilinis protestas - prie Valstybinės augalų apsaugos tarnybos pastato ir jo viduje piketavo Rygos sodininkų draugijos atstovai, pasipiktinę savo teisių ir laisvių suvaržymu. Piketuotojai piktinosi, kad leidžiama prekiauti vos keliomis rūšimis pomidorų sėklų, - ir tik tomis, kurios įrašytos į Europos Sąjungos registrą. Kaip jau įprasta bendrijos šalyse, piketuotojams išvaikyti buvo pasitelkta policija.

Apkaltino sodininkę

Latvijos sodininkai pakilo į kovą, kai paaiškėjo, kad draudžiama prekiauti iki tol dešimtmečiais šalyje kaimynėje populiariomis latviškos ir rusiškos kilmės pomidorų sėklomis. Pasirodo, pagal dabar Europos Sąjungoje galiojančias taisykles senąsias latviškas bei rusiškas sėklas leidžiama tiktai dovanoti, keistis individualiam vartojimui. Tačiau prekyba jomis yra nelegali.

Konfliktas tarp Rygos sodininkų ir Latvijos valstybinės augalų apsaugos tarnybos kilo prieš mėnesį, kai į sodininkų mėgėjų renginį, kuriame jie vieni kitiems dovanojo ir keitėsi rūšinėmis sėklomis, nekviesti atvyko Valstybinės augalų apsaugos tarnybos valdininkai ir įsigiję sėklų apkaltino „Neslinko“ sodininkystės ūkio vadovę Elgą Bražūnę (Elga Bražūne) nelegalia prekyba sėklomis.

Valdininkai tai vertino kaip nusikaltimą, nes E.Bražūnės sėklos nėra įrašytos į bendrąjį Europos Sąjungos sėklų registrą. Taigi prekiauti jomis Latvijos teritorijoje negalima, prekiautojai gresia bauda.

Vasario 28 d. E.Bražūnė turėjo oficialiai pasiaiškinti Latvijos valstybinės augalų apsaugos tarnybai, todėl prie tarnybos jos palaikyti ir susirinko piketuotojai.

Svarstymą atidėjo

Nors E.Bražūnės bylos svarstymas buvo atidėtas, tai nesustabdė piketuotojų įkarščio. Latvijos sodininkų nuomone, europiniais įstatymais norima sunaikinti nacionalinę sodininkystę, o latvių daržininkus priversti pirkti tik iš Vakarų atvežtas pomidorų sėklas.

Tiesa, į ES registrą gali patekti ir latvių bei rusų pomidorų veislės. Bet padavus pareiškimą reikia laukti mažiausiai dvejus metus, o už kiekvieną veislę pakloti po 500 latų (2470 litų). Latvijos sodininkams mėgėjams tai aiškiai per brangu. Absurdas, kad ilgametes sodininkystės tradicijas turinčioje Latvijoje oficialiai leidžiamos vos kelios pomidorų veislės, piktinosi piketuotojai.

Kadangi valdžiai aiškiai nepatiko piketuotojai ir jų reikalavimai, išvaikyti juos iš Latvijos valstybinės augalų tarnybos pastato ir šalia jo esančios teritorijos buvo iškviesti policininkai.

Gynė kolegas

Lietuvos valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovas Evaldas Zigmas Čijauskas teigia, kad mūsų šalies tarnybos delegacija irgi domėjosi piketuotojų reikalavimais Rygoje. Specialistas sakė, kad individualiam naudojimui nedraudžiama auginti į Europos Sąjungos šalių nacionalinius ar bendrąjį Europos registrą neįrašytų veislių sėklas.

Tačiau prekiauti turguje ar kitur pardavinėti, jas dauginti ar platinti draudžiama. Taip saugomos selekcininkų teisės. Sėklininkystę reglamentuoja Sėklininkystės įstatymas.

Kiekvienas mėgėjas gali prekiauti sėklomis, bet tik tuomet, kai jos įrašomos į nacionalinį veislių katalogą arba į Europos Sąjungos bendrąjį sėklų registrą, tada sėkla tampa legali ir apsaugota. Tuo tarpu nelegaliomis sėklomis prekiaujantys sodininkai gali būti nubausti bauda nuo 300 iki 500 litų, o juridiniai asmenys - 1000-2000 litų siekiančiomis baudomis.

Esą jeigu sėklininkystė būtų nereglamentuojama, prekeiviai sėklomis iš trečiųjų šalių galėtų atvežti ir augalų ligų, todėl ši veikla turi būti kontroliuojama.

Mėgėjai ieško senų veislių

Lietuvoje gamtinės daržininkystės puoselėtojai irgi nori būti laisvi, auginti tokias veisles, kurios jiems patinka, o ne tas, kurios siūlomos sėklų parduotuvėse. Senovinių lietuviškų veislių parduotuvėse jau nebėra, todėl sodininkai mėgėjai įdomesnių užsiaugina patys ir keičiasi sėklų kolekcijomis.

Sodininkai mėgėjai mano, kad šiuolaikinės sėklos yra apdorotos cheminėmis medžiagomis, beicuotos, todėl chemikalai nužudo daržo mikroorganizmus. Pirktinės sėklos esą neturi įgimto imuniteto, jas reikia pirma adaptuoti prie daržo sąlygų. Jeigu nuosavame darže nenaudojami chemikalai, reikia sėti ligoms ir kenkėjams atsparius augalus. Tokios ir yra senosios veislės.

Augintojai taip pat mano, kad senųjų veislių daržovės ne tik atsparesnės nepalankioms klimato sąlygoms bei ligoms, jų skonio savybės taip pat geresnės. Juk kiekvienas ne kartą įsitikinome, kad iš močiutės daržo vasarą nuskintas pomidoras daug skanesnis už žiemą pirktą prekybos centre.