Lenkų kino tėvo netektis

Skelbiama, jog jis mirė ligoninėje nuo plaučių nepakankamumo, kelias dienas panardintas į dirbtinai sukeltą komą. Režisierių, savo juostose atspindėjusį dramatišką Lenkijos istoriją, kino kritikai vadina lenkų kinematografijos tėvu bei lenkų tautos sąžine. Paskutinį savo darbą A.Vaida pristatė praėjusį rugsėjį. Filmas „Afterimage“ („Povaizdžiai“) pasakoja apie lenkų dailės avangardisto Vladislavo Sčeminskio (Wladyslaw Strzeminski) paskutines gyvenimo dienas. Šį filmą lenkų kino institutas nusprendė siųsti varžytis dėl „Oskaro“ geriausio šių metų užsienio filmo kategorijoje.

Vienas iš žymiausių Lenkijos teatro ir kino režisierių, scenarijų autorius, scenografas, Vašingtono, Bolonijos, Krokuvos, Briuselio ir kitų universitetų garbės daktaras, prancūzų Garbės legiono kavalierius A.Vaida gimė 1926 metų kovo 26 d. Lenkijos šiaurės rytiniame Suvalkų mieste, netoli Lietuvos. Jis mėgino sekti savo tėvo pėdomis ir pasirinko kario karjerą, bet 1939 metais buvo pašalintas iš karo akademijos. Jo tėvas kartu su tūkstančiais kitų Lenkijos kariuomenės karininkų buvo nužudytas Sovietų Sąjungos saugumo pajėgų Katynėje.

Baigęs garsiąją Lodzės kino mokyklą, A.Vaida sukuria pirmąjį pilnametražį filmą - „Karta“ (1955), kuris, anot kino tyrinėtojų, padėjo pagrindą lenkų kino mokyklai, itin pasižyminčiai romantiniu heroizmu. Pripažinimas atėjo po dvejų metų - 1957 metais vaidybinė A.Vaidos juosta „Kanalas“, pasakojanti apie Varšuvos sukilėlių likimus, pelnė Kanų kino festivalio žiuri apdovanojimą. 1977 metais Kanuose A.Vaida parodė Lenkijos komunistinį režimą kritikuojantį filmą „Žmogus iš marmuro“, o dar po trejų metų sukurtas filmas „Žmogus iš geležies“, vaizduojantis „Solidarumo“ ištakas bei iškilimą, 1981-aisiais laimėjo Kanų „Auksinę palmės šakelę“. „Diena, kai laimėjau „Auksinę palmės šakelę“, mano gyvenime, aišku, buvo labai svarbi. Tačiau žinojau, kad šis apdovanojimas - ne vien man. Tas apdovanojimas taip pat buvo skirtas sąjungai „Solidarumas“, - yra sakęs A.Vaida. Tuo metu Lenkijos režimas ėmėsi represijų prieš „Solidarumą“, ir tik Kanų festivalio apdovanojimas išgelbėjo režisierių nuo arešto savo šalyje.

Lietuvoje didelį rezonansą buvo sukėlę A.Vaidos filmai „Pelenai ir deimantas“, „Žmogus iš geležies“, „Pažadėtoji žemė“, „Be anestezijos“ ir kt. A.Vaida pastatė apie 40 spektaklių įvairiuose pasaulio teatruose, kelis dešimtmečius tyrinėjęs Fiodoro Dostojevskio kūrybą, išleido studiją „Dostojevskis. Sąžinės teatras“.

Pirmoji režisieriaus žmona buvo garsi lenkų aktorė Beata Tyškevič; su ja A.Vaida susilaukė dukters, kuri nenuėjo tėvų pėdomis, nors kartais ir vaidina kine, - yra verslininkė.

A.Vaidos filmai pelnė apdovanojimus Berlyne, Kartaginoje, Belgrade, Maskvoje, Gdanske, už kūrybos pasiekimus režisierius yra gavęs Berlyno „Sidabrinį lokį“ bei Venecijos „Auksinį liūtą“. 2000 m. režisierius apdovanotas „Oskaru“ už visą savo kino kūrybą.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“