Įtakingi ES diplomatai nuogąstauja, kad, Tarptautiniam valiutos fondui (TVF) atsisakius ir toliau kredituoti skolų nualintą Graikiją, Bendrijai teks ją gelbėti savo lėšomis. Kai kurių ekonomistų manymu, Graikijos, Portugalijos ir kitų daugiau pravalgančių nei uždirbančių valstybių bankrotai neišvengiami.
TVF rimtai abejoja, ar reikia ir toliau teikti kreditavimą skolų liūne nugrimzdusiai Graikijai. Jeigu bus nuspręsta birželį neskirti Atėnams papildomų 12 mlrd. eurų, šią sąskaitą teks apmokėti ES.
ES ekonomikos ir pinigų reikalų komisaras Olis Rėnas (Olli Rehn) dar nepraranda vilties, kad TVF vis dėlto dalyvaus teikiant kitą paramos dalį Graikijai, tačiau pasigenda pačios valstybės pastangų.
“Aš sakau garsiai ir aiškiai: Graikija turi paspartinti ekonomines reformas ir užtikrinti, kad būtų visiškai pakeista privatizacijos programa, - sakė O.Rėnas. - Tai iliuzija - tikėti, kad ekonominių reformų programoje gali būti alternatyva”.
Tačiau Graikijos ministras pirmininkas Georgas Papandrėjus (George Papandreou) pareiškė, kad šalis nepaskelbs bankroto ir nepaliks euro zonos.
Anot jo, dalies valstybės aktyvų privatizavimas yra viena iš prioritetinių Graikijos Vyriausybės numatytų priemonių, skirtų valstybės skolai mažinti. Graikijos finansų ministerija ketina parduoti gavybos kompanijų, ryšio operatorių, bankų ir lošimo namų akcijas. Planuojama, kad šiais metais iš privatizavimo pavyks gauti 3 mlrd. eurų, o iki 2013 metų - 15 mlrd. eurų.
G.Papandrėjus taip pat pakartojo anksčiau Vyriausybės skelbtą prognozę, esą šaliai pavyks grįžti į finansų rinkas 2012 metais, o iki 2014-ųjų Atėnai įsipareigojo šalies biudžeto deficitą sumažinti iki 3 proc. BVP.
Šiomis optimistinėmis prognozėmis mažai kas betiki. Naujausia “Bloomberg Global Poll” apklausa atskleidė, kad apie 85 proc. investuotojų visame pasaulyje įsitikinę, jog anksčiau ar vėliau Graikija neįstengs sumokėti savo skolų ir bus priversta paskelbti bankrotą.
Analogiška situacija prognozuojama ir Airijai bei Portugalijai, kurios gavo tarptautinę finansinę paramą vėliau nei Graikija. Portugalijos bankroto baiminasi 59 proc. investuotojų, o 2010 metų birželį tokių pesimistų buvo tik trečdalis.
“Visos šios šalys vienu ar kitu etapu bankrutuos. Net negaliu įsivaizduoti scenarijaus, kuris leistų joms išspręsti skolų problemas”, - atkreipė dėmesį vienas apklausos dalyvis - Vilhelmas Šrioderis (Wilhelm Schroeder) iš “Schroeder Equities GmbH”.
Šiuo metu Portugalijos valstybės skola viršija 160 mlrd. eurų ir siekia apie 93 proc. BVP. Gegužės pradžioje Portugalija sutiko priimti ES ir TVF paramą: per trejus metus ji gaus 78 mlrd. eurų paskolą.
Šįmet ir 2012 metais Portugalijos BVP mažės po 2 proc., ekonomikos atsigavimo tikimasi tik 2013-aisiais.
“Airijai, Portugalijai, Graikijai greičiausiai prireiks restruktūrizacijos, - teigia “Westpac Banking Corp.” vyriausiasis ekonomistas Džeimsas Šagas (James Shugg). - Joms nuolat reikės vis didesnės finansinės paramos, ir tam tikru momentu bus priimtas sprendimas padaryti tam pabaigą ir priversti kreditorius imtis veiksmų”.
Dmitrijus SMIRNOVAS, Latvijos ekonomistas:
Kad Graikija bankrutuos, esu įsitikinęs ne 85, o visu 100 proc. Tai jau seniai aišku, nes valstybė gyvena tik iš skolintų pinigų, išlaidos gerokai didesnės už pajamas ir graikai neuždirbs tiek, kad galėtų grąžinti skolas. Bet, manau, Graikija dar bus kurį laiką šelpiama. Tačiau panašūs scenarijai jau klostosi ir Portugalijoje, ir Ispanijoje, ir Italijoje. Pusė Europos neranda savo nišos globalioje ekonomikoje.
ES Graikiją remia vadovaudamasi ne ekonominias, o politiniais motyvais. Šios valstybės bankrotas sukeltų politinę krizę, ES griuvimą, grėsmę visai euro zonai. Visi tai supranta, bet kol kas, be šelpimo, nemato kitos išeities.
Teoriškai išeitis yra viena - skolas nurašyti iki nulio ir pradėti naują etapą. Bet ar bankai sutiks? Ar sutiks TVF? Nesutiks, nes, mano galva, TVF ir tarptautinis bankinis kapitalas šią krizę sukėlė specialiai. Jos galutinis tikslas - sumažinti gyventojų skaičių, nes pasaulyje per daug žmonių, o ištekliai riboti.
Besivystančiose šalyse šią problemą galima išspręsti sukeliant trečiąjį pasaulinį karą. Kad jis bręsta, matyti iš spontaniškų revoliucijų Egipte, Tunise, Libijoje. Kad ir kokie būtų jų diktatoriai, jie palaikė tam tikrą tvarką, o šiuo metu politinė situacija destabilizuojama.
Na, o išsivysčiusiose šalyse gyventojų skaičių mažina krizės: valstybės karpo socialines išlaidas, atlyginimus, o tai natūraliai mažina gimstamumą.
Mano skaičiavimais, pasaulyje jau prasideda antroji krizės banga, kuri skaudžiausiai smogs Rytų Europai. Jos požymių jau matyti Baltarusijoje, Ukrainoje, bet jie išryškės ateinantį rudenį. Dar po trejų metų sulauksime trečiosios krizės bangos. ES jos jau neatlaikys, subyrės...
Parengta pagal dienraštį "Respublika"
