Vakaruose terminas „žmogaus teisės“ jau seniai nieko bendro neturi su normaliais žmonėmis, tačiau organizacijos „Nonhuman Rights Project“ akibrokštas neįtikino net ir įvairius iškrypimus toleruojančių JAV teisininkų - Niujorko teismas atmetė gyvūnų teisių gynėjų ieškinius pripažinti šimpanzes žmonėmis, kuriems galioja pagrindinės žmogaus teisės.
Organizacija „Nonhuman Rights Project“, kreipdamasi į teismus, siekė išlaisvinti keturias beždžiones. Organizacija rėmėsi vadinamuoju „Habeas-Corpus“ (asmens neliečiamybės) principu, draudžiančiu kalinimą be teismo nuosprendžio. Tačiau visi trys teisėjai nusprendė, kad šis principas negalioja beždžionėms, nes jos nėra žmonės.
Gyvūnų teisių gynėjai paskelbė verdiktą apskųsiantys. Pasak organizacijos prezidento Stivo Vaizo (Steve Wise), kova dėl tokio „kognityviai sudėtingo gyvūno teisinio statuso pripažinimo“ dar tik prasidėjo. Matyt, tai turėtų reikšti, kad ir zoofiliją netrukus teks pripažinti „seksualine orientacija“.
Teisėjas Džozefas Saisas (Joseph Sise), nagrinėjęs šimpanzės Tomio atvejį, pareiškė, kad jis pritartų atskiram ieškiniui dėl beždžionės gyvenimo sąlygų gerinimo. Tačiau jis esą negalįs Tomio pripažinti žmogumi, turinčiu „Habeas-Corpus“ teises.
Organizacijos „Nonhuman Rights Project“ duomenimis, Tomis gyvena narve gyvenamųjų priekabų kvartale. Jis esą laikomas šaltoje patalpoje, kurioje yra tik televizorius pramogai.
O 26 metų beždžionė Kiko laikoma privačiame ūkyje. Šimpanzė, su ja žiauriai elgiantis vieno filmavimo metu, prarado klausą. Dar dvi beždžionės Herkulis ir Leo naudojamos eksperimentams.
Vytautas Budnikas, Lietuvos žmogaus teisių asociacijos pirmininkas:
Ši istorija man primena visai nesenas kitas panašias iniciatyvas. Prieš porą dienų turėjau susitikimą Seimo kontrolieriaus įstaigoje. Ten dalyvavo ir prof. Saulius Katuoka, ir prof. Dainius Žalimas, ir Seimo narė Pavilionienė, kuri mus kaltino tamsumu ir neišmanymu. O aš tuomet sakiau, kad žmogaus teisėmis pradedama manipuliuoti ir jos yra selektyviai naudojamos, neatsižvelgiant į realią situaciją. Žinoma, tokios kalbos ten labai daug kam nepatiko, ypač mano kritika Estelos rezoliucijai... Ačiū Dievui, mūsų Seimas pasipriešino tam ir netgi Europos Parlamentas nežymia balsų dauguma balsavo „prieš“.
Tačiau Lietuvoje daugiau nei 40 proc. šeimų gyvena skurde, negali išmaitinti net savo vaikų, vyrauja masinis nedarbas, kaimas merdėja, bet dabar kažkodėl didžiausias valstybės rūpestis yra užsiimti vaikų lytiniu švietimu nuo pat jų gimimo... Vaikai gyvena skurde, o dabar siūlomos įstatymų pataisos, kad už esą netinkamą vaikų priežiūrą galima juos atimti. Valstybė viena ranka įvaro žmones į skurdą, o kita ranka atima iš jų vaikus. Absurdiška politika, kuriai žmonės turi teisę priešintis. Matau, kad pati sąvoka „žmogaus teisės“ tampa parodija.
Tai šiame kontekste aš vertinčiau ir kitas panašias iniciatyvas. Pagrindinės žmogaus teisės iš esmės yra pamirštamos. Šiandien jie nori šimpanzių teises prilyginti žmogaus teisėms, o apie ką kalbėtis kitą kartą?
Taip mėginama sujaukti žmonių mąstymą, kad jie nesusigaudytų, kas apskritai yra tos žmogaus teisės. Mes gi siekiame žmones sugrąžinti prie ištakų. Pirmiausia yra Visuotinė žmogaus teisių deklaracija, yra Tarptautinis pilietinių ir politinių teisių paktas ir Tarptautinis socialinių ir kultūrinių teisių paktas. Tai yra esminiai dokumentai, kurie sudaro Žmogaus teisių chartiją ir ja reikia remtis. Gana klaidinti žmones, reikia nustoti jiems kimšti į galvas visokias nesąmones, kaip antai ankstyvo lytinio švietimo programas ir pan. Tuose tarptautiniuose dokumentuose nieko panašaus nėra, nors, aišku, šiais laikais bandoma visa tai įbrukti netgi ten... Taip vykdoma socialinė inžinerija, tam tikras eksperimentas.
Parengta pagal dienraštį „Respublika“
