Nuo sausio 1-osios įsigaliojus naujajai Vengrijos Konstitucijai, kurioje ryškios tautinės valstybės nuostatos ir įteisinama normali šeima, daugelį kosmopolitiškų pasaulio veikėjų ištiko tiesiog isterija - pasipylė masiniai kaltinimai Vengrijos atžvilgiu dėl neva vykdomos „diskriminacijos“.
Pagal naująją Konstituciją, šalis nuo šiol vadinasi ne Vengrijos Respublika, o tiesiog Vengrija. Naujojoje Vengrijos Konstitucijoje yra ir daugiau teigiamų dalykų, kurių galėtų pasimokyti ir kitos tikrąsias vertybes norinčios puoselėti valstybės: santuoka apibrėžiama kaip vyro ir moters sąjunga, o gyvenimo pradžia vadinamas apvaisinimo momentas. Taip pat akcentuojami doros ir moralės dalykai, krikščionybės vaidmuo išsaugant tautiškumą, įtvirtinamas suvienytos Vengrijos tautos idealas užsienyje gyvenančių vengrų atžvilgiu. Konstitucijoje numatoma ir galimybė suteikti balsavimo teises užsienyje gyvenantiems vengrams.
Apie pasaulyje kilusios isterijos priežastis ir galimas tokio Vengrijos pasirinkimo pasekmes „Respublika“ kalbėjosi su filosofu Arvydu JUOZAIČIU.
- Kokių pasekmių ateities Europai gali turėti naujoji Vengrijos Konstitucija? Ar yra tikimybė, kad kuri nors Europos šalis artimiausiu metu paseks Vengrijos pavyzdžiu, o gal net Lietuva?
- Vengrijos Konstitucijos pakeitimo istorija yra unikalus reiškinys. Ji šitaip radikaliai keičiama dviejų trečdalių balsų dauguma, ko negali sau leisti dauguma valstybių, nes paprasčiausiai beveik niekas neturi tokios persvaros nacionaliniuose parlamentuose. Rasti tokią analogiją būtų sunkoka, nekalbant jau apie Lietuvą. Lietuvoje net referendumas yra beveik neįmanomas - neskaitant plebiscito dėl Nepriklausomybės ir gėdingo referendumo dėl stojimo į ES daugiau nė viena panaši iniciatyva nepavyko. Referendumas dėl ES buvo forsuotas tokiomis pajėgomis, kad daugiau neverta tikėtis, jog kada nors kas nors panašaus pasikartos. Lietuva turi labai menkus įrankius, kad galėtume pasekti vengrų pavyzdžiu. Man būtų sunku įsivaizduoti net panašų scenarijų, nebent būtų tokia grėsmė, kuri priverstų tautą mobilizuotis. Tarkime, po 5 metų mūsų sumažės dar milijonu, nors tada jau bus per vėlu... Vengrus galime tik pasveikinti.
- Pasaulyje dėl tokio Vengrijos sprendimo kilo didžiulė isterija ir tai, ko gero, ne pabaiga. Jau atvirai prabilta apie tai, kad TVF Vengrijai neduos jiems reikalingos paskolos. Kokių dar sankcijų galima tikėtis?
- Jie gali neduoti tų 15 mlrd. eurų paskolos, tačiau bendrame Europos kontekste, kai kreditai ir be to sunkiai dalijami ir dar sunkiau grąžinami, Vengrijos ekonomikos buksavimas šiame fone nebus toks baisus, kaip gali atrodyti tiems kerštautojams. Manau, vengrai tai puikiausiai žino, jie šią kainą buvo apskaičiavę ir vis tiek ryžosi šiam svarbiam žingsniui, parodydami stuburą ir vertybinę poziciją. Tik 4 deputatai balsavo „prieš“, o tai reiškia nepaprastai konsoliduotą poziciją. Nepamirškime, kad šie vengrų politikai išrinkti gyventojų daugumos laisva jų valia, todėl tie keli tūkstančiai protestuojančiųjų tėra labai menkas lašas jūroje.
- Kita vertus, tenka girdėti iš ES politikų, esą vengrai nuolat Europai kelia problemų. Kiek pagrįstos tokios jų kalbos?
- Vengrijos padėtis yra unikali dar ir tuo, kad jie geopolitiškai yra Europos krūtinėje. Istorijoje jie visada kėlė didelį nerimą ir Rytams, ir Vakarams. Reikia prisiminti jų atsiradimą - tai buvo didieji raiteliai, kurie net Romos imperijos viduje išsilaikė germanų apsuptyje, taip pat vėlesniais laikais, patekę į Osmanų imperijos jungą, jie neprarado tapatybės, kaip jos neprarado bendros Austrijos-Vengrijos imperijos sudėtyje. Tai labai stipri 10-ies milijonų tauta, galinti pateikti visiems daug siurprizų. Dabartinei ES naujosios Vengrijos Konstitucijos klausimas yra nepalyginti sudėtingesnis, nei čekų prezidento euroskepticizmas ar nusilpusios Pietų valstybių ekonomikos. Vengrai morališkai yra stipresni ir net mane labai stebina, kad jie sugebėjo šitaip sustiprinti krikščionybę pirmiausia per šeimos institutą.
- O kaip šis vengrų žingsnis atsilieps kitoms ES narėms? Ar ES nepradės dar labiau varžyti jų suvereniteto, bandydama išvengti precedento?
- Aš abejoju ES galiomis. Vienintelis dalykas, kuo jie gali mus gąsdinti ar spausti, yra kreditai. Briuselyje, Strasbūre, Berlyne ar Paryžiuje nėra jokių įrankių, kurie priverstų nacionalinių valstybių parlamentus aklai paklusti. Tautos valia, įgyvendinama nacionalinio parlamento, yra aukščiau už visas jų direktyvas. Ir tai dar nepanaikinta teisiškai, nepaisant tos tariamos ES Konstitucijos, t.y. Lisabonos sutarties, kuri buvo priimta mums net nematant. Dabar šia sutartimi mojuojama kaip baubu, nors ji tėra bevertis popierėlis. Yra kur kas baisesnių dalykų, pavyzdžiui, prasidėjęs Bolonijos procesas, kuris niveliuoja aukštąsias mokyklas ir priverstinai įveda anglų kalbą. Tačiau netgi tokios iniciatyvos gali būti stabdomos parlamento keliu. Lietuvoje taip pat turime galių - pavyzdžiui, uždrausti žemę pardavinėti užsieniečiams, beje, užsieniečiais laikant ir ES narius, ne vien tik jai nepriklausančius. Jeigu mes įtvirtintume tokią konstitucinę nuostatą, mes beveik prilygtume vengrams.
- Kiek pastebėjau, daugiausia ES „kritikai“ piktinasi tuo, kad vengrai savo Konstitucijoje įtvirtino krikščioniškąsias vertybes ir normalios šeimos institutą. Bet juk Europa dar neseniai tomis vertybėmis pati didžiavosi ir sakė, kad tai yra jos pamatas. Kas čia pasikeitė?
- Tai yra reakcija žmonių, išgyvenančių akivaizdžią moralinę krizę, žmonių, pamynusių tikrąsias vertybes. Šiuo atveju vengrai gina netgi popiežių Jono Pauliaus II ir Benedikto XVI poziciją, kurie šiuolaikinę Europos civilizaciją vadina mirties civilizacija būtent dėl normalios šeimos instituto panaikinimo, abortų įteisinimo ir iškrypėliškų vienalyčių seksualinių santykių propagavimo. Tai yra mirties civilizacijos bruožai, oficialiai paskelbti Vatikano, t.y. Vatikano politika ES atžvilgiu. ES šią Vatikano poziciją piktybiškai nutyli ir taip demonstruoja savo dviveidiškumą. O vengrai Europai primena Jono Pauliaus II žodžius. Tai yra vienas didžiausių visų laikų Pasaulio autoritetų, nelygintinas nė iš tolo su kokiais nors barozais ar merkozy...
Žinoma, vengrus reikėtų pagirti, juolab kad jų geopolitinė padėtis yra labai sudėtinga - jie gali būti labai greitai sukramtyti. Beje, netoliese esančioje Slovėnijoje, kurią mūsiškiai mėgsta rodyti kaip pavyzdį, vyksta labai blogi dalykai: dabar ten esą vyksta „integracija“, pasireiškianti didžiuliu turkų antplūdžiu. Jie ten masiškai važiuoja dirbti ir po kokių 10 metų tos šalys gali pačios savęs neatpažinti, liks be tapatybės. Vengrai šiuo atveju vaidina tiesiog vėliavnešio vaidmenį ir garbė jiems už tai.
Parengta pagal dienraštį "Respublika"
