Amerika smogė Sirijai. Kas po to laukia mūsų?

Rolandas Paulauskas, Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, politikos apžvalgininkas:

Kai kalbama apie „neginčijamus įrodymus“, tai visuomet reikia prisiminti, kiek tokių „įrodymų“ jau yra buvę... Mes girdėjome ir apie garsųjį Kolino Pauelo (Colin Powell) mėgintuvėlį, kai ieškojo masinio naikinimo ginklo Irake, ir kitų panašių atvejų. Žinome, kad tuometinis britų premjeras Tonis Bleras (Tony Blair) net atsiprašė, kad anglai suklydo, dalyvaudami tame konflikte...

Mes dabar nesame Sirijoje ir nesame kažkokie cheminio ginklo specialistai, bet pažvelkime į šį reikalą vadovaudamiesi elementaria logika. Pirmiausia Bašaras al Asadas (Bashar al-Assad) arti pergalės, visa karo eiga eina jo naudai, šitie islamistai stumiami iš savo pozicijų į vis mažesnę erdvę. Patys amerikiečiai kartu su savo Vakarų sąjungininkais jau praėjusią savaitę pasakė, kad B.al Asadas gali ir likti poste, nors prieš tai visą laiką sakydavo, kad jis turi pasitraukti. Tai dabar iškelkime sau klausimą: jeigu jis nenaudojo cheminio ginklo tada, kai jam buvo labai blogai, kodėl jis turėjo jį panaudoti dabar, kai, vykstant karui, įvyko aiškus persilaužimas jo naudai? Juk jis puikiai suvokia, kuo tai gali baigtis.

Jeigu tikėtume amerikiečių versija, tuomet reikia B.al Asadą laikyti visišku kvailiu ir absoliučiai neadekvačiu veikėju. O juk to niekas negali pasakyti, nes jis kaip tik įrodė, kad yra sugebantis suvaldyti situaciją. Niekas juk nesitikėjo, kad jis apskritai atsilaikys šioje kovoje. Nes krito ir Libija, ir Irakas, kuriems vadovavo kur kas karingesni vadovai.

Prisiminkime, 2013 m. buvo situacija, kai amerikiečiai ruošėsi bombarduoti Siriją, ir B.al Asadas atidavė cheminį ginklą prižiūrint tarptautinei bendruomenei, įsileido įvairias inspekcijas ir t.t. O dabar - ir vėl cheminė ataka... Aš linkęs patikėti ta versija, kad kaip tik islamistai turi rimčiausią motyvą panaudoti tokį ginklą. Nes jiems jau nėra kur dėtis ir vienintelė viltis - kažkaip į karą įtraukti didžiąsias pasaulio galybes, nes priešingu atveju jie tą karą visiškai pralaimi. Maža to, jie tą cheminį ginklą buvo panaudoję ne vieną kartą, vadinasi, jie turi tokių galimybių. Todėl, matyt, iš tikrųjų yra taip, kaip sakė Sirija, - jie bombardavo jų sandėlius, o ten buvo laikomas cheminis ginklas...

Bet yra dar vienas labai pavojingas dalykas. Amerikos prezidentas yra tokioje padėtyje, kad jam reikia įtikti savo daliai visuomenės, visai politinei aplinkai, ypač tai, kuri rengia jam apkaltą. Čia labai panaši situacija į tą, kai kitados Klintonas susidėjo su savo Monika, ir kad nukreiptų visą dėmesį, labai lengvai pasirašė dėl Jugoslavijos bombardavimo. Todėl aš bijau, kad D.Trampas, priverstas aplinkybių, sugalvos ir toliau bombarduoti Siriją. Tik yra esminis skirtumas - Sirijoje šiandien yra Rusijos pajėgos. Jeigu amerikiečiai ryšis bombardavimui, niekas nežino, ką darys Rusija. O jeigu ji atsakys, stos aktyviai Sirijos pusėje, tuomet trečiasis pasaulinis...


Ignas Stankovičius, M.Mažvydo nacionalinės bibliotekos analitikas, saugumo politikos ekspertas:

Visos mūsų kalbos apie įrodymus ar jų nebuvimą būtų spekuliacijos. Rusai kalba, kad sirai subombardavo sukilėlių sandėlį, amerikiečiai kalba, kad sirai patys numetė zarino dujų užtaisus... Kur čia teisybė - niekas neatsakys. Iš esmės matome, kad susikirto du veikėjai, kurie mėgsta vienasmenius sprendimus: V.Putinas savo šalyje sukūrė tokią situaciją, kad jis priima vienasmenius sprendimus ir ten niekas net nepurkštauja, o D.Trampas tokį vienasmenį sprendimą priėmė pirmą kartą arba bent jau pirmą kartą viešai tai pademonstravo, nes Kongreso jis neatsiklausė, nors ten dauguma tam ir pritarė.

Kokią informaciją D.Trampas gavo, niekas negali visiškai tiksliai žinoti. Prisiminkime Irako įlankos karus, kaip ten visi ieškojo masinio naikinimo ginklo, nors rimtų prielaidų tam ir nebuvo. Ieškojo, nes reikėjo ieškoti, - galbūt tai buvo tik pretekstas sutramdyti Sadamą Huseiną (Saddam Hussein) ir neįleisti Rusijos į šitą energetinių išteklių turtingą šalį. Man atrodo, kad tuomet tai tebuvo pretekstas. Tačiau Sirijoje žmonės tikrai mirė nuo zarino dujų. Aš visiškai pasitikiu Turkijos ekspertų analize, kuri sako, kad tai buvo zarino dujos. Tai rimtas kovinis masinio naikinimo ginklas, o ne koks šiaip susprogdintas chemijos fabrikėlis.

Ar zariną galėjo tie sukilėliai kaip nors pagrobti iš Sirijos oficialiosios valdžios sandėlių? Ar patys sirai jį kur nors paslėpė, o sukilėliai vėliau rado? Atsakyti kol kas labai sunku, nors esu labiau linkęs tikėti, kad šitą ginkluotę panaudojo būtent Sirijos karinė aviacija. Galbūt tik tie įrodymai nėra iki galo argumentuoti, bet paneigti tai taip pat yra labai sunku.

Kad ir kaip ten būtų, D.Trampas pademonstravo ryžtą, kuris gali iš esmės pakeisti jėgų santykį ir politiką Sirijoje. Klausimas dabar toks: kas vadovauja paradui - ar V.Putinas, ar D.Trampas? Dviese vadovauti jie negali. Dabar reikia laukti Rusijos reakcijos ir kokio nors atsakymo. Rusai dabar Saugumo Taryboje pateikė savo rezoliuciją, taigi - ant stalo guli trys rezoliucijos: prancūzų, amerikiečių ir rusų. Žinoma, jie vieni kitų rezoliucijas pasvarstys ir greičiausiai vetuos.

Žinoma, jeigu amerikiečiai tęs Sirijos apšaudymus, gali taip nutikti, kad pataikys ir į rusų kareivius, kurie ten dislokuoti. Nebūtinai tai reikš karą tarp dviejų galybių. Prisiminkime, kaip neseniai turkai numušė rusų lėktuvą, o po to apsikabino ir susidraugavo. Bet kokiu atveju kažkas čia turės nusileisti. Rusijos pozicija Sirijos klausimu yra gana slidi: tai jie sako, kad dujų atakos nebuvo, kitu atveju sako, kad besąlygiškai neremia Sirijos, ir netgi duoda signalą, kad gali trauktis... Bet kokiu atveju visi požymiai rodo, kad savo šalies viduje Rusija rimtai ruošiasi dideliam karui, rengia karinius pajėgumus, mobilizuoja žmones, varo milžiniškų mastų propagandą. V.Putino veiksmai labai primena J.Stalino veiksmus prieš Antrąjį pasaulinį karą. Tik jį stabdo finansai, tiksliau - jų neturėjimas...

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“