Ar „Brexit“ padės lietuviams galvoti apie ateitį?

- Šiomis dienomis sklando gausybė įvairiausių kalbų apie skaudžias ekonomines pasekmes tiek Didžiajai Britanijai, tiek ir visai Europai. Tačiau, ko gero, būtų keista galvoti, kad patys britai buvo tokie naivūs ir nieko prieš tai neapskaičiavo. Nejaugi jie patys sau priešai?

- Pasekmės, aišku, bus, tačiau pirmiausia įvertinkime faktą, kad už britų pasitraukimą iš ES aktyviai agitavo daugybė finansininkų, bankininkų, įvairiausių fondų valdytojų, milijardierių... Manyti, kad jie skaičiuoja blogiau už mus, nelabai išeina. Vadinasi, jie čia mato naudą. O svarbiausia nauda yra pasitraukimas nuo ekonominėje finansinėje krizėje skęstančio ES laivo, britai išlaiko savo rezervinę valiutą ir lieka krizės nuošalyje. Tačiau eikime toliau. Įdomu tai, kad paskelbus pirminius duomenis net britų Nepriklausomybės partijos (UKIP) lyderis Naidželas Faradžas (Nigel Farage) vėlai vakare pripažino savo pralaimėjimą, - aš pats tai stebėjau tiesioginiame eteryje. Ir staiga viskas apsivertė aukštyn kojomis... O čia reikia žinoti, kaip tie anglai balsuoja: jie deda kryžiuką pieštuku, biuleteniai yra be jokios numeracijos, iš esmės paso ten irgi nereikia, todėl yra didelės galimybės gudresniems žmonėms tokius balsavimus paveikti. Bet čia yra dar vienas momentas: kas balsavo už pasilikimą ES? Škotija, Šiaurės Airija, Londonas, Liverpulis, Mančesteris - didžioji dalis didžiųjų miestų. Todėl įsivaizduokime, kokia turėjo būti persvara mažesniuose miestuose ir kaimuose, kad atsvertų šitų didžiųjų miestų balsus. O juk vien Londone 9 milijonai gyventojų... Tuo aš noriu pasakyti, kad tokie rezultatai be didžiosios dalies anglų elito paramos būtų neįmanomi.

- Bet ir gerokai prieš referendumą buvo akivaizdžiai matyti, kad britų valdžia laviruoja tarp Briuselio ir savo piliečių nuomonės...

- Be abejo, jie laviravo. Štai prieš referendumą valdžia nemokamai dalijo plakatus, agituojančius už pasilikimą ES, ir juos ragino iškabinti languose. Londone visi matė tik tuos plakatus ir susidarė įspūdis, kad čia visi masiškai palaiko pasilikimą ES. Dar daugiau - prieš pat referendumą nužudyta britų parlamentarė, o šis įvykis turėjo dar labiau paskatinti žmones balsuoti už pasilikimą. Tačiau niekas nepadėjo... Vadinasi, didžioji dalis elito jau buvo apsisprendusi išeiti, o visa kita tik vaidyba. Todėl reikia svarstyti, kodėl tas anglų elitas gali taip mąstyti. Anglai, kaip imperinė tauta, moka skaičiuoti, juk ne šiaip sau jie šimtmečiais valdė dalį pasaulio, jie turi rimtų ambicijų. Todėl šiandien jie turi rinktis - arba anglai lieka su ES ir Jungtinėmis Valstijomis, kurios abi yra paskendusios beviltiškų skolų liūne, ir niekas nežino, kaip iš ten išbristi, arba yra kitas pasirinkimas. Juk JAV ir ES politinis bei ekonominis svoris aiškiai mažėja. O Kinijos svoris auga... Ir štai čia reikia atkreipti dėmesį, kad tarp svaro sterlingų ir juanio jau seniai yra sudarytas vadinamasis svopinis susitarimas, apeinant atsiskaitymus doleriu...

- Taip pat prisiminkime šių metų Kinijos vadovybės vizitą į Didžiąją Britaniją, jis buvo pateiktas kaip didžiulis britų ekonominis ir politinis laimėjimas. Vadinasi, britai gravituoja Kinijos link?

- Aišku, tas vizitas ypač daug pasakantis. Prisiminkime, su kokia „pompa“ buvo priimtas Kinijos prezidentas, karalienė jį visur vedžiojo kaip mieliausią svečią ir t.t. Bet eikime toliau. Didžioji Britanija įstojo į Azijos infrastruktūrinių investicijų banką, kuris iš esmės yra Tarptautinio valiutos fondo analogas. O dabar pastatykime britus į rimto pasaulinio žaidėjo vietą: ar jam eiti kartu su JAV ir ES, kas yra vienas ir tas pats, nes JAV šiandien kontroliuoja Europą, ar trauktis į geopolitinių konkurentų pusę? Ir čia reikia skaičiuoti, kas bus laimėtojas šitame didžiuliame geopolitiniame konflikte. Matyt, britai tai ir paskaičiavo, todėl pradėjo dėti kiaušinius į visai kitą krepšį, kuriame vadovaujamas pozicijas užima Kinija... O tas anglų elitas, be abejo, supranta, kad bus laikini nesklandumai, bus fondų biržų svyravimai, kris svaro kursas ir t.t.

Taktine prasme bus pralaimėjimų, bet jie, aš manau, skaičiuoja strategiškai. Ir čia būtinai reikia prisiminti JAV peršamą transatlantinę sutartį. Net prancūzų valdžia pareiškė, kad kategoriškai nepritaria tai sutarčiai. Tai jeigu jau prancūzai supranta, kuo gresia jiems šita sutartis, tai visiškai logiška, kad anglai išlaiko dar didesnę distanciją.

- Pažvelkime į šį reikalą iš Briuselio varpinės. Kodėl dabar taip staiga visi pradėjo aiškinti, kad anglai kuo skubiau pradėtų atsiskyrimo nuo ES procedūras? Juk paprastai daug smulkesni reikalai vilkinami metų metais, niekas neskuba priiminėti sprendimų, ilgai svarsto ir diskutuoja, o čia tokia neregėta skuba...

- Tuo labiau kad ir pagal Lisabonos sutartį pasitraukimo iš ES procedūra yra labai sudėtinga. Toks skubėjimas, viena vertus, tarsi ir kelia nuostabą. Bet čia aš galvoju, kad jie nori aiškesnio ir greitesnio apsisprendimo, - jeigu jau anglai vis tiek išeina, jie nori kuo greičiau užbaigti tą procesą, kad būtų galima stabilizuoti tai, ką dar galima stabilizuoti... Įsivaizduoju save jų vietoje ir lygiai taip pat suprantu, kad tai yra neišvengiama, o tai, kas yra neišvengiama, geriau daryti greitai negu ištęsti į porą metų ir taip didinti chaosą visoje ES. Mes juk girdime, kas prasidėjo: ir suomiai, ir olandai, ir slovakai, netgi prancūzai jau nori organizuoti tokius pačius referendumus. Taigi ES nori kuo greičiau padaryti tai, kas yra neišvengiama.

- Na, o ką daryti su pačia Didžiąja Britanija? Juk dabar visiškai neakivaizdu, kad toks darinys išliks, - škotai jau kalba apie naują atsiskyrimo referendumą, matyt, netrukus tą patį pareikš ir Šiaurės Airija...

- Taip, tačiau nors gresia visos Didžiosios Britanijos subyrėjimas, jie vis dėlto balsavo už pasitraukimą, puikiai žinodami, kokia bus tų pačių škotų reakcija. Vadinasi, tie strateginiai pliusai nusveria visus galimus minusus. O tuos pliusus, manau, skaičiuoja dalis anglų elito - tie visi, kurie kontroliuoja milijardinius pinigų srautus. Aš negaliu patikėti, kad jie tiesiog neapskaičiavo Škotijos ar Šiaurės Airijos reakcijos. Apie Škotiją, beje, sklando viena konspiratyvinė teorija. Kalbama, kad yra galimybių per Škotijos banką išvengti susikaupusių skolų, t.y. galima sukurti visiškai naują rezervinę valiutą Škotijos banko pagrindu, ten perkelti skolomis neapkrautus aktyvus, o visą pasyvą palikti Anglijos banke... Todėl čia dar iki galo neaišku, kas toje pačioje Škotijoje ko siekia.

- Tuomet pasvarstykime apie mus. Kuo Lietuvai gali būti naudinga ar žalinga „Brexit“ istorija?

- Mums „Brexit“ procesas yra naudingas ta prasme, kad galbūt dalis lietuvių pagaliau atsibus. Juk buvo žmonių, kurie dar prieš dešimtmetį sakė, kad mes lipame į skęstantį laivą. Aš jau tada sakiau: nėra ten to, ko jūs tikitės. Na štai, dabar visi šie faktai galbūt daliai žmonių atvers akis. O kodėl šito reikia Lietuvos visuomenei? Mes pagaliau turime pradėti svarstyti, kaip gyvensime, jeigu ta Europos Sąjunga subyrės. Nesakau, kad mums dabar reikia iš jos išstoti ar kad mes labai norėtume, kad ji subyrėtų... Nes bet koks sistemos byrėjimas visada neigiamai atsiliepia paprastam žmogui. Per šituos dešimtmečius lietuvis jau prisitaikė, prisilaižė prie šitos sistemos - kas įjunko į ES fondus, kieno vaikai jau ten apsigyveno ir t.t. Šitos sistemos griūtis nieko gero trumpuoju laikotarpiu neatneš. Bet tai nereiškia, kad mes kaip visuomenė neturime svarstyti: o kaipgi mes gyventume, jeigu nebūtų tos ES? Kaip reikia elgtis, kaip projektuoti savo ekonomiką, kaip modeliuoti savo valstybingumo ateitį? Štai kuo svarbus tas referendumas. Galbūt dabar drąsiau Lietuvos visuomenė svarstys visus galimus alternatyvius mūsų egzistavimo Europos erdvėje variantus. Juk jau dabar akivaizdu, kad anglai pasitraukė, akivaizdu, kad vyks referendumai ir kitose valstybėse, o tai reiškia, kad ES byrėjimas yra visiškai realus. Jis jau vyksta. Todėl šitame etape didžiausia nauda yra ta, kad dalis smegenų šiek tiek apsivalys nuo įvairiausių iliuzijų ir realiau pažiūrės į gyvenimą. Beje, o kaip dabar atrodo ta mūsų saugumo pažyma, kurioje mes kaltinami, kad blogai kalbame apie Europos Sąjungą?

- Pažymą tiesiog teks papildyti ir parašyti, kad britai taip pat dirba rusams...

- Štai čia įrašykite mūsų juoką...

51,9 proc. britų balsavo už išstojimą iš ES.

48,1 proc. britų balsavo už tolesnę narystę ES.

72,2 proc. balsavimo teisę turinčių piliečių dalyvavo referendume.

Referendumas dėl išstojimo iš ES vyko birželio 23 d.

Referendumo rezultatai išėjo į naudą JAV spekuliantui Džordžui Sorošui, prisipirkusiam akcijų, susijusių su auksu, kurios po „Brexit“ gerokai pabrango.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“