Buvo toks metas, kai JAV buvo galima pavadinti šalimi, einančia į priekį

- Kas nutiko visų išgirtoje „demokratinėje“ Amerikoje, kad net pradėti griauti paminklai pilietinio karo vadams, kovojusiems konfederatų pusėje? Iš kur toks susipriešinimas ir kodėl tai prasidėjo būtent dabar?

- Dauguma mūsų žmonių yra įpratinti galvoti apie Jungtines Valstijas kaip apie neišsemiamos visuotinės gerovės šalį, kur kiekvienas gali pasiekti savo „laimės žiburį“... Ir iš tikrųjų, buvo toks metas, kai JAV buvo galima pavadinti šalimi, einančia į priekį. Čia kalbu apie metą iškart po Antrojo pasaulinio karo, - visas pasaulis kariavo, o Jungtinės Valstijos tiekė jiems maistą, ginklus, benziną, sukaupė didžiules aukso atsargas ir šiuo pagrindu įteisino savo dolerio monopolį pasaulyje. Taigi, pokariniai dešimtmečiai yra JAV aukso amžius, bet nuo to laiko labai daug kas pasikeitė, o štai mūsų žmonės dažniausiai tų pasikeitimų jau nefiksuoja. Ir štai kaip tų pasikeitimų išraišką galime paminėti svarbiausius prieštaravimus, kurie šiandien yra susikaupę Valstijose. Jų yra daug, visų aptarti neįmanoma, tačiau kai kuriuos prieštaravimus, kurie kaupėsi dešimtmečiais ir šimtmečiais, paminėti tikrai būtų verta. Pradėkime nuo atskirties: ne taip seniai matėme demonstracijas „Okupuok Volstritą“, kuriame buvo iškeliamas pagrindinis plakatas - „1 proc./99 proc.“

- Amerikoje nuolat kas nors prieš kažką protestuoja, tačiau kokia buvo šių protestų prasmė?

- Tai reiškia, kad yra milžiniški skirtumai tarp pačių turtingiausių ir likusių amerikiečių. Kad ir kokia ta Amerika mums atrodytų turtinga, kontrastai joje yra beprotiško masto. Skirtumai tarp turtingiausiųjų ir skurdžiausiai gyvenančiųjų ten yra fantastiški. JAV yra puikiausios vietovės kokioje nors Floridoje su jachtomis ir gražiausiais namais, tačiau ten yra ir Detroitas bei Filadelfija, taip pat daugelis kitų miestų, kurie atrodo labai prastai ar netgi baisiai... Vien tik tokias vietoves pamačius daugelio iliuzijos kaipmat išsisklaidytų. Kaip pastarųjų dešimtmečių vyraujančių procesų išraiška Amerikoje pastebimas smarkus gyvenimo lygio kritimas.

- Norite pasakyti, kad žmonės, protestuojantys prieš socialinę atskirtį, neteisybę ir gyvenimo lygio kritimą, puolė naikinti ir savo istorinę atmintį?

- Mes prie to dar prieisime, tačiau pirmiausia identifikuokime esminius susipriešinimo JAV taškus ir įvardinkime to priežastis. Šiandieną visa ko pagrindas yra bendras gyvenimo lygio kritimas - kaip skaičiuoja patys JAV ekonomistai, šiandien už tą pačią algą gali nusipirkti vis mažiau ir mažiau. Net ir vis kažkiek augančio atlyginimo perkamoji galia, jų skaičiavimais, yra 1970 m. ar 1980 m. lygio. Bet kuriuo atveju perkamoji galia mažėja ir kaupiasi nepasitenkinimas. Bet paimkime tuos, kurie lemia Amerikos gyvenimą, t.y. vadinamąjį elitą. Tas „elitas“ taip pat yra pasidalinęs į dvi konfrontuojančias dalis - tai yra finansinis kapitalas ir gamybinis-pramoninis kapitalas. Tarp jų vyrauja fundamentalus prieštaravimas, nes finansiniam kapitalui nereikia nei jokių gamyklų, nei darbininkų - jam pakanka užsiiminėti spekuliacijomis ir dėl to puikiai gyventi. Kam statyti fabriką, ieškoti rinkų, samdyti darbininkus, kurti darbo vietas ir mokėti mokesčius, kai galima su saujele žmonių suktis fondų biržose ir klestėti? Tačiau kokia yra to pasekmė? Finansinis kapitalas sukūrė milžinišką skolų kuprą: kreditai mokslui sudaro daugiau nei trilijoną dolerių, kredito kortelių prileista daugiau nei trilijonas, įvairių hipotekų skolos sudaro keliolika trilijonų... Dabar pučiamas naujas trilijoninis „burbulas“, t.y. paskolos automobiliams. O štai gamybinis kapitalas, kovodamas už savo teises, iškėlė gamybą į Aziją, kad sumažintų gamybos sąnaudas. Viso to pasekmė - bedarbiai pačioje Amerikoje. Juk JAV, kaip ir Lietuvoje po visų perversmų, yra pilna tuščių miestų, tuščių gamyklų.

- Kitaip sakant, pačioje JAV dėl finansinio ir gamybinio kapitalo kovų atsirado niekam nereikalingų žmonių tarpsluoksnis?

- Žinoma, o juk tuos žmones reikia kažkaip maitinti. Tokių žmonių Amerikoje šiandien yra arti 50 milijonų - jie be maisto kortelių tiesiog neišgyventų. Iš to kyla dar didesnis blogis - dėl bendro gyvenimo lygio kritimo, nedarbo ir tų maisto kortelių gavėjų gausėjimo masiškai auga nusikalstamumas. Šiandien JAV yra pirma valstybė pasaulyje tiek pagal absoliutų kalinių kiekį, tiek pagal jų skaičių šimtui tūkstančių gyventojų. Aišku, mes nuolat girdime, kad ten per metus tūkstančius žmonių policija nušauna tiesiog gatvėse be rimtos priežasties. O juk visa tai nuolat kaupiasi žmonių sąmonėje. Ir čia ryškėja vienas svarbus bruožas: didžioji dalis tų maisto kortelių gavėjų, sėdinčių kalėjimuose, bei tų, kuriuos nušauna policija, yra juodaodžiai.

- Bet juk mums sakoma, kad vergovė ir rasinė segregacija Amerikoje seniausiai panaikinta.

- Taip, vergovė JAV panaikinta 1863 metais, bet pažvelkime, kas tuo metu vyko. 1861-1865 metais Jungtinėse Valstijose vyko pilietinis karas. Formaliai jis vyko būtent dėl vergovės panaikinimo, bet čia yra tik dalis tiesos. Iš tikrųjų pilietinis karas kilo ir dėl kitų priežasčių. Pirmiausia dėl skirtingos kapitalo prigimties. Šiaurės valstijose įsitvirtino pramoninis kapitalas, o Pietų valstijose vyravo žemvaldžiai, kurie norėjo atsiskirti nuo JAV. Buvo tiesiog priešingi interesai. Šiaurės valstijoms ir pirmiausia pramoniniam kapitalui reikėjo darbo rankų, o tos darbo rankos buvo Pietų valstijose esantys vergai, kurie dirbo žemvaldžių laukuose. Taigi, karas vyko kur kas dėl rimtesnių priežasčių, bet kaip išdava vergovė buvo panaikinta. O kas atsitiko šiek tiek vėliau? Po keliolikos metų JAV buvo priimti įstatymai, varžantys negrų teises. Po to, kai vergovė buvo panaikinta, paaiškėjo, kad situacija tik pablogėjo, todėl teko vėl varžyti buvusių vergų teises. Štai būtent tada ir buvo pastatyta dauguma paminklų konfederatams, kuriuos dabar varto visi tie „teisių gynėjai“.

- Pagal tokią logiką, kaip sako dabartinis JAV prezidentas D.Trampas, reikėtų griauti paminklą ir JAV demokratijos tėvui Džordžui Vašingtonui (George Washington), nes jis taip pat buvo vergvaldys.

- Taip, prie to dar prieisime. Tik atkreipiu dėmesį į dar vieną, jau šimtmečius egzistuojantį prieštaravimą, tai yra juodaodžiai ir baltieji. Tačiau greta to yra ir daugybė kitų prieštaravimų kalbant tik apie etnines grupes - yra ten lotynų amerikiečiai, kurie dabar jau gyvena Pietų valstijose, jie taip pat konfliktuoja su vietos baltaisiais. O kur dar ištisi kinų kvartalai daugelyje didžiųjų JAV miestų, vadinamieji „China Town“, kurie taip pat laukia savo valandos... Indėnų niekas jau net neprisimena, tai dabar jau smulki grupė, kuri didelio pavojaus niekam nekelia. Bet paminėkime dar vieną konfliktą, kuris yra labai aštrus ir Valstijose aiškiai matomas, tačiau absoliučiai nepastebimas Lietuvoje, - JAV yra labai gajus antisemitizmas, kurį daugelis įvardija kaip stipriausią pasaulyje. O dabar pažvelkime į tuos povergovinius laikus, kai buvo priimti nauji juodaodžius diskriminuojantys įstatymai, - jie turėjo važiuoti atskiruose autobusuose, negalėjo užeiti į tas pačias tik baltiesiems skirtas parduotuves ir t.t. Tuomet prasidėjo juodaodžių išlaisvinimo procesai, sukūrę begalę įvairių „teisių“ ir „mažumų“...

- Tai dabar jau didelis klausimas, ką Amerikoje šiandien reikėtų vadinti „mažumomis“. Kaip visa tai evoliucionavo?

- Taip, kartu su juodaodžių išlaisvinimo procesu pradėjo judėti ir įvairių homoseksualistų „teisių gynėjai“, atsirado feministės su savo „teisėmis“, o tuomet pajudėjo ir įvairaus plauko imigrantai, kurie pradėjo reikalauti savo teisių tik išlipę Amerikos krante. Taip JAV susiformavo daugybė agresyvių „mažumų“, kurios reikalauja sau teisių. O tai yra pavojingas procesas, nes kai visuomenė įvairiausioms „mažumoms“ duoda tas teises, tuomet kur yra to proceso pabaiga? Teisių vis mažai ir mažai. Tuomet net ir normalūs žmonės, matydami, kad būdamas kokia nors „mažuma“ tu gauni privilegijas, pradeda grynai konjunktūriniais tikslais šlietis prie tų „mažumų“, nes darosi naudinga priklausyti tai „mažumai“. Dabar jau JAV yra „pozityvi diskriminacija“, kuri yra nukreipta prieš tuos WASP’us, t.y. baltuosius anglosaksų protestantus. Dabar manoma, kad juos diskriminuoti yra galima, nes jie esą yra kalti dėl visų juodaodžių, homoseksualistų, feminisčių ar imigrantų skriaudų. Šiandien Amerikoje pirmiausia darbą gaus visos tos „mažumos“, o ne baltieji WASP’ai. Šitos agresyvios „mažumos“ per pastaruosius dešimtmečius vis plėtėsi, prie jų šliejosi įvairūs naivūs žmonės, kuriuos aš vadinu svajokliais, todėl šiandien JAV tų „mažumų“ yra tiek daug, kad niekas jau nežino, ar jie mažuma, ar dauguma... Ir štai šitoje terpėje įvyksta JAV prezidento rinkimai, konkuruojant D.Trampui ir H.Klinton. Visi baltieji anglosaksai protestantai, žemdirbiai, pramoniniai darbininkai, pramoninio kapitalo atstovai, mažų miestelių gyventojai ir pan., matydami, kad savo šalyje praranda bet kokias teises, kad juos jau galima diskriminuoti, o tie svajokliai atvirai lipa ant galvų, masiškai balsavo už D.Trampą. Nepamirškime čia ir apie baltųjų ginkluotus savigynos būrius, vadinamąją liaudies miliciją, kuri tik ir laukia ženklo pradėti aktyvius kovos veiksmus.

- Taigi, štai ir paaiškėjo, kam D.Trampas šiandien labiausiai trukdo, - ne tik H.Klinton „demokratams“, bet ir dauguma virstančioms agresyvioms „mažumoms“?

- Žinoma, bet kova vyksta toliau visais lygmenimis. Dabar visus tuos mūsų aptartus susikaupusius prieštaravimus H.Klinton šalininkai, visi tie svajokliai bei paminklų griovėjai, bando panaudoti kovoje prieš D.Trampą. „Elitas“ dabar kariauja tarpusavyje ir naudoja visas visuomenės grupes. Ten jau niekam nesvarbu, kad kova vyksta netgi mitologiniu pagrindu, - pavyzdžiui, konfederatų generolas Li (Lee), kurio paminklą nugriovė agresyvios „mažumos“, dar prieš pilietinį karą paleido savo vergus, o štai šiaurės generolas Grantas ir toliau buvo vergvaldys, Dž.Vašingtonas dar iki karo buvo vergvaldys ir netgi Linkolnas, kuris pasirašė vergovės panaikinimo aktą, taip pat buvo vergvaldys... Pabaigos šitam paminklų vartymui ir „teisių“ reikalavimui nėra, o šis susipriešinimas yra pavojingas ne tik pačiai Amerikai, bet ir visam pasauliui. Jeigu „elitas“ nesiliaus tarpusavyje kariauti, tai gali baigtis labai liūdnai, nes visos imperijos visada griūdavo iš vidaus. Bet palinkėkime amerikiečiams sėkmės, kad ir kokia jų sistema būtų netobula, nes paprastam žmogui visada geriau gyventi kokioje nors sistemoje negu chaose ir nesibaigiančiame kare.

Parengta pagal savaitraštį „Respublika“