Danija renkasi suprasdama, Lietuva tik sekdama daugumą

„Vakaro žinios“ klausė Seimo nario Povilo Gylio:

- Kodėl danai atmeta ES taisykles ir nesielgia taip protingai bei toliaregiškai kaip Lietuva, kuri priima viską, kas mums peršama iš užsienio?

- Makropolitiniu požiūriu Danija, matyt, geriau suvokia savo nacionalinius interesus, todėl daug svarsto, kai tenka atiduoti dalį nacionalinio suvereniteto centrinėms ES institucijoms. Lietuvoje ir kai kuriose kitose šalyse vyksta, kaip aš vadinu, integracija vogčiomis, t.y. iš apačios gerai nesuvokiant, kokios bus šio proceso pasekmės nacionalinei valstybei. Maža to, mes net nebandome suvokti, kokiame projekte dalyvaujame. Tylomis, vogčiomis mes kažkur einame, bet nelabai įsivaizduojame galutinį tašką, t.y. kokio produkto tikimės. Štai aš neseniai finansų ministrui uždaviau klausimą apie mūsų ateitį. Visiems žinoma, kad greitai bus baigta kurti Europos ekonominė fiskalinė sąjunga, todėl aš ir klausiu: ar galite man atsakyti, koks bus galutinis produktas, ką mes gausime, kaip jis atrodo? Finansų ministras retai sutrinka, bet tąkart jis man nieko nepaaiškino... Mano manymu, galutinis produktas tokiu atveju gali būti tik federacija. Tuomet ir reikia taip sakyti, kad mes pamažu kuriame federaciją. Tačiau tada kyla dar daugiau klausimų: ar kuriant federaciją ta pati Danija dalyvaus?

- Na, Danija tokiu atveju sušauks referendumą ir visi žmonės spręs, o pas mus referendumai neįmanomi net tada, kai surenkama 320 tūkst. parašų - tuomet parenkamas toks laikas, vasaros vidurys, kad niekas nesusirinktų...

- Žinoma, danai surengs referendumą, o atsakymų gali būti įvairių... Jeigu tu žinai, kur dalyvauji, tuomet galima kažką spręsti netgi kuriant federaciją. Ne tik kalbant apie pinigų sąjungą, bet ir bendrą biudžetą. Kitaip sakant, federacijai, tokiai kaip Amerikoje, reikia kelių esminių dalykų: bendrų pinigų (dabar juos turi tik 19 iš 28 narių), bendro rimto biudžeto, dvejų parlamento rūmų (Kongreso rūmų, veikiančių partiniu principu, bei Senato, veikiančio regioniniu principu, kur kiekviena valstija nepriklausomai nuo jos dydžio turi du atstovus), kariuomenės, policijos, užsienio politikos ir t.t.

- O kodėl mums niekas nenori pasakyti, kas ir tikrųjų kuriama? Galbūt patys kūrėjai to nežino, o gal visa tai labai slapta?

- Kartais man atrodo, kad tikrai daug kas nelabai žino, kas yra kuriama. Pavyzdžiui, juk dabar yra ryškus prieštaravimas tarp ES plėtimo (aiškinama, kad priimsime Turkiją ar dar kokią Balkanų šalį) ir tobulinimo. Jeigu kuriama federacinė valstybė, vadinasi, reikia nustoti plėstis ir pradėti tobulinti tai, ką jau turi. O dabar matome, kad jie kuria federaciją, bet štai Jungtinė Karalystė išeina. Kai Europos elito galvose dominuoja individualistinė neliberali teorija ir kai tas elitas nesuvokia, kas yra bendrasis gėris, tuomet ir susidaro tokia ideologinė migla.

- Tačiau dabar juk išrastas naujas burtažodis, kad esą visiems reikia „solidarizuotis“. Šis žodis madingas, tačiau kodėl nenori „solidarizuotis“ nei danai, nei anglai, nei lenkai, nei vengrai, nei slovakai, nei čekai?.. Kodėl tik mes tokie protingi?

- Pasakyčiau švelniau: jie nenori beatodairiškai solidarizuotis. Kiekvienas protingas žmogus kaip ir protinga valstybė galvoja, kokiu klausimu ji turi solidarizuotis, dėl ko, kokią bendrą naudą mes gauname, kokį bendrą gėrį kuriame. Kai žinai, kad dėl to padidės tavo saugumas arba kad tu praturtėsi, tuomet viskas gerai, bet apie tai juk niekas nekalba. Čia kyla dar vienas klausimas: ar Briuselis yra pajėgus visus sutelkti kurti bendrą europinį gėrį? Daugelis žmonių Europoje tuo abejoja. Aš esu holistinės pasaulėžiūros šalininkas. Holizmas - tai filosofija, kuri aiškiai sako, kad greta privataus gėrio yra bendrasis gėris: nacionalinis, šeimyninis arba europinis. Štai grįžau iš Liuksemburgo, kur dvi dienas klausiausi Europos elito kalbų. Ir nė vienas iš jų net nepavartojo bendrojo gėrio sąvokos. Šitos sąvokos tiesiog nėra jų mąstysenoje. Tuomet nieko pozityvaus negalime tikėtis ir iš tokio projekto...

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“