ES machinacijų schema (visas straipsnis)

Sumokėję įmokas atgauname trupinius

Pagal oficialią finansinę informaciją Europos Sąjungos valstybės gyvena kaip pasakoje. Sumokėjusios į Bendrijos iždą vieną kitą milijardą, atgauna vos ne dešimteriopai. Bet praskleidus paslapčių skraistę galima suprasti, kad tai tik reklama. Graikija praktiškai bankrutavo, Airijai “geruoju” įbrukta 85 milijardų eurų paskola, galingiausių bankų kreditoriai primygtinai siūlo pagalbą skolose skęstančiai Portugalijai. Kur dingsta ES pinigai?

Pinigai tenka net mafijai

Žinomiausias pasaulio finansų dienraštis “Financial Times” ir Tiriamosios žurnalistikos biuras atliko tyrimą, kaip naudojama ES parama. Didžiausias skandalas! Jokio pinigų lietaus jokioje Bendrijos valstybėje nėra. 2007-2013 metais ES numatė išmokėti 347 milijardus eurų paramos visoms valstybėms, tačiau šiuo metu, įpusėjus septynmečiui, panaudota vos 10 proc. šios sumos.

Ir iš tų trupinių nemažai teko kitų žemynų valstybėms (daugiausia JAV verslo gigantams). Dešimtimis milijonų eurų, kaip skelbia “Financial Times”, rankas pasišildė ir nusikaltėlių pasaulis. Žurnalistinio tyrimo autoriai šią savaitę paminėjo tik Italijos mafiją. O pati Europos Komisija šiais metais perspėjo Bulgariją, kad ši apskritai nebegaus jokios paramos, nes “per daug” Europos paramos atitenka nusikalstamoms struktūroms.

Milžinai rado lėšų šaltinį

JAV kompiuterių milžinas IBM (jį už neskelbiamą nuolaidų naudą pakvietė įsikurti Lietuvoje premjeras Andrius Kubilius) yra stambiausias iš ES paramos gavėjų, už įvairiose šalyse vykdomus įvairius projektus jis susižėrė 24 milijonus eurų. 15,6 milijono eurų iš šios sumos skirta Vroclavo paslaugų centrui, kiti 2,6 milijono - tokiam pat centrui Čekijos Respublikoje, o beveik milijonas eurų - centrui Vengrijoje.

Italijoje šios Amerikos bendrovės vietos filialas gauna 3,7 milijono eurų.

Nyderlanduose su IBM bendradarbiauja kitos dvi firmos vykdydamos bandomąjį projektą, skirtą 14 procentų sumažinti energijos sunaudojimą 500 namų ūkių.

Valensijos regione Ispanijoje IBM taip pat gauna ES pinigų, mat įmonei prireikė įsigyti serverių ir standžiųjų diskų, kuriuos bendrovė gamina. Tam buvo skirta 638 820 eurų.

“Coca-Cola” sugeria paramą

Galinga JAV gaiviųjų gėrimų bendrovė “Coca-Cola” taip pat figūruoja ES remiamų kompanijų sąrašuose. Ji paėmė 902 071 eurą gamybos linijoms Vengrijoje ir Estijoje atnaujinti bei personalo Vokietijoje mokymams. Minimas ir belgų projektas, tačiau nepateikiami jokie skaičiai.

Šalia “Coca-Cola” bendrovės galima pamatyti ir populiarųjį greitojo amerikietiško maisto restoranų “McDonalds” tinklą, jam skirta 59 708 eurai “tolesniam personalo tobulinimui” Švedijoje ir Ispanijoje.

Parėmėme net ginklų gamintojus

JAV aerokosminių technologijų kūrėjas “Honeywell” gavo 4,2 milijono eurų tiriamiesiems darbams ir plėtros centrui Čekijoje. Savo interneto svetainėje “Honeywell Czech Republic” reklamuojasi kaip valdymo technologijų pastatams, namams ir pramonei, energijos generavimo sistemų bei aerokosminių produktų gamintojas ir paslaugų teikėjas. Pastaroji kategorija apima raketų ir kitų “kontroliuojamų ginklų” kontrolės sistemas. “Honeywell” yra liūdnai pagarsėjęs savo kasetinėmis bombomis, kurias gamino praėjusio amžiaus antroje pusėje.

Prancūzijoje 131 250 eurų iš ES fondų nukeliavo į šalies pietvakariuose esantį Akviteno regioną “Dassault” MRP2 subrangovų pramonės valdymui optimizuoti”. “Dassault” gamina prancūziškus “Raphale” karinius lėktuvus. Dar 20 174 eurų “Dassault” paprašė “pažangioms gamybos sistemoms” Šiaurės Italijoje esančiame Pjemonto regione.

“Nokia Siemens Networks” bendrovė, kurią Irano disidentai kaltina Teherano režimo rėmimu tiekiant Vyriausybei technologijas, leidžiančias susekti mobiliųjų telefonų buvimo vietą ir pasiklausyti pokalbių, iš ES fondų gavo 3,1 milijono eurų. Jie esą buvo skirti “Vroclavo IT centro plėtrai įdiegiant naujus produktus”, o dar 900 000 eurų - “inovacijoms ir strateginiams projektams” Portugalijoje.

Ima vaistininkai

Farmacijos milžinei “GlaxoSmithKline” buvo skirta 1,8 milijono eurų gamyklai šiaurės Prancūzijoje, kur ieškoma būdų “vakcinų liofilizacijos galimybėms didinti”. Ar ši kompanija skursta, galima pamatyti užsukus į bet kurią vaistinę, ypač Lietuvoje.

Stambiausia pasaulyje farmacijos bendrovė “Pfizer” taip pat naudojasi ES fondais. Ji yra gavusi 196 352 eurus savo projektams, susijusiems su “komandine kultūra”, lyties kokybe (?) ir karjeros plėtojimu, įgyvendinti Belgijoje.

Informacija

Lietuvos Vyriausybė, kiekvienais metais pateikdama valstybės biudžeto projektą, mėgsta mesti kozirį - nemaža dalis pajamų bus ES parama. Skaičiai pateikiami solidūs. Pernai turėjome gauti 5,9 milijardo litų, šiemet - net 7,7 milijardo, o 2011-aisiais - 6,8 milijardo. Už visas šias gėrybes tereikia kasmet sumokėti vos po 1 milijardą litų. Panašu į “Buratino nuotykiuose” minimą stebuklų lauką... Kiek realiai paramos gauna Lietuva? Į šį klausimą skaičiais atsakyti “Respublikai” neįstengė nė viena ministerija. Vieningai paaiškinta, kad planuojama panaudoti visas lėšas ir nuo jų panaudojimo plano praktiškai neatsiliekama.

Tačiau “Financial Times” ir Tiriamosios žurnalistikos biuras skelbia patikimesnius duomenis - panaudojama vos 10 proc. numatytos paramos. Peršasi išvada, kad šiemet milijardą litų sumokėjusi Lietuva iš planuoto gauti 7,7 milijardo litų gavo 770 milijonų.

Anonsas

Šią savaitę “Respublikoje” skaitykite ekspertų išvadas apie tai, kokią katastrofą Lietuvoje sukėlė lūkesčiai dėl ES pinigų.

Parengta pagal dienraštį "Respublika"