ES verčia parduoti vertybes

Tai ne pirmas Lenkijos ir ES vadovų konfliktas. Dar pernai lenkai buvo kritikuojami dėl teismų reformos ir netgi grasinama dėl to imtis sankcijų. Tiesa, tuomet Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda viešai tikino, kad sankcijų Lenkijai nepalaikytų.

Dabar dėl seksualinių mažumų teisių Briuselis ketina kovoti ypač aršiai. Neseniai ES pranešė, kad neskyrė dotacijų tiems Lenkijos miestams, kurie yra pasiskelbę „zonomis be LGBT ideologijos", arba yra pasirašę šeimų gynimo rezoliucijas. Iš viso ES skyrė per 2,3 mln. kitiems 127 Europos miestams. Pagal projektą „Europa piliečiams" vienam miestui įprastai skiriama nuo 5 iki 25 tūkst. eurų dotacija.

Lenkijos teisingumo ministras Zbignevas Ziobras (Zbigniew Ziobro) pasmerkė tokį ES sprendimą ir pareiškė, kad jo šalis gins savo teises: „Mes neleisime Europos Sąjungai diskriminuoti Lenkijos piliečių. ES turi gerbti visų jos piliečių lygybę."

Į šį pasisakymą sureagavo ir pati EK pirmininkė Ursula fon der Lejen (Ursula von der Leyen). Ji aiškino ir toliau kovosianti už lesbiečių, gėjų, biseksualų, translyčių asmenų ir interseksualų teises.

Neseniai Lenkija sulaukė ir daugiau dėmesio iš užsienio - apie 50 šalių ir tarptautinių organizacijų ambasadorių Lenkijoje paskelbė atvirą laišką, kuriame išreiškė paramą šalies LGBT bendruomenei. Lenkija šiuo laišku kaltinama negerbianti seksualinių mažumų teisių.

„Reiškiame savo paramą pastangoms informuoti visuomenę klausimais, veikiančiais lesbiečių, gėjų, biseksualų, translyčių ir interseksualių asmenų (LGBTI) bendruomenę ir kitas su panašiais iššūkiais susiduriančias bendruomenes Lenkijoje", - sakoma laiške, kurį pasirašė diplomatai, tarp jų daugumos Lenkijos partnerių Europos Sąjungoje, JAV, Kanados, Izraelio, Indijos ir Japonijos pasiuntiniai. Šį kreipimąsi pasirašė ir Lietuvos ambasadorius Varšuvoje Eduardas Borisovas. Iš Višegrado ketverto valstybių laišką pasirašė tik Čekijos atstovas, tačiau Vengrijos ir Slovakijos ambasadoriai - ne.

Laiškas buvo paskelbtas ir socialiniame tinkle „Twitter". „Kad apsaugotume bendruomenes, kurioms reikia apsaugos nuo žodinio ir fizinio smurtavimo bei neapykantos kalbų, mums reikia drauge dirbti dėl nediskriminavimo, tolerancijos ir abipusio priėmimo aplinkos", - pasidalinusi diplomatų laišku socialiniame tinkle parašė JAV ambasadorė Džordžetė Mosbaker (Georgette Mosbacher).

Lenkija tokius kaltinimus atmetė. Lenkijos premjeras Mateušas Moravieckis (Mateusz Morawiecki) sako sutinkantis, kad kiekvieno žmogaus teises reikia gerbti, bet negalintis sutikti su ambasadorių pareiškimu, kad LGBT žmonių teisės yra negerbiamos. Pasak premjero, Lenkijai nereikia tolerancijos pamokų, nes „mūsų tauta tolerancijos mokėsi amžių amžius ir istorijoje yra daug liudijimų apie mūsų toleranciją".

Situaciją komentuoja Lietuvos žmogaus teisių asociacijos pirmininkas Vytautas BUDNIKAS:

- Už kokias LGBT teises Lenkijoje kovoja Briuselis ir kitos šalys? - „Vakaro žinios" paklausė Lietuvos žmogaus teisių asociacijos pirmininko Vytauto Budniko.

- Tai yra manipuliavimas sąvokomis. Lenkija neatmeta ir neneigia LGBT teisių, tačiau atmeta LGBT ideologiją. Teisės ir ideologija nėra tas pats. Žmonės tyčia painiojami šiomis sąvokomis.

Pavyzdžiui, Lietuvoje nėra pažeidžiamos jokios LGBT teisės. Jie gali gyventi kaip nori ir su kuo nori, bendrauti viešose vietose, rengti susirinkimus ir naudotis visomis teisėmis, kurios yra užtikrinamos Konstitucijoje. Tad kaltinimai susiję ne su esamomis, o su pageidaujamomis teisėmis. Pavyzdžiui, mūsų Konstitucijoje santuoka įtvirtinta kaip vyro ir moters susitarimas. Bet LGBT norėtų, kad santuoką galėtų sudaryti ir tos pačios lyties asmenys, kam Lietuvoje nepritaria per 70 proc. gyventojų. Tad nėra jokio pažeidimo, nes tai nėra numatyta. O jeigu piliečiai sutiks pakeisti Konstituciją ir suteikti tokią teisę šiems žmonėms, tada būtų galima vertinti, ar ši teisė pažeidžiama.

Taip pat LGBT siekia turėti teisę įsivaikinti. Bet Vaiko teisių konvencija sako, kad, priimant svarbius vaiko gyvenimui sprendimus, turi būti paisoma pirmiausia vaiko interesų ir atsižvelgti į jo nuomonę. Bet kai vaikas mažas, už jį sprendimus priima suaugę dėdės ir tetos. Taip būtų pažeidžiamos vaiko teisės. O kol įsivaikinti įstatymai LGBT asmenims neleidžia, jokios jų teisės nepažeidžiamos.

Panaši ideologija siūloma ir Lenkijai, bet ji aiškiai pareiškė, kad nesutinka. LGBT teisių jie nevaržo, tiesiog nesutinka įgyvendinti visų LGBT pageidavimų. Homoseksualizmo ideologija nori sumenkinti santuokos instituciją ir paversti ją eiline sutartėle. Lenkija turi teisę tokių idėjų atsisakyti. Manau, mes taip pat turime tokią teisę.

- Kas slepiasi po sąvoka „zonos be LGBT"?

- Kalbant apie šias zonas, taip pat bandoma manipuliuoti, lyg iš šių vietų iškraustomi šie žmonės ar kitaip engiami. Bet taip nėra. Tiesiog tam tikros teritorijos aiškiai pasako, kad jų mokyklose nebus diegiamos šios ideologijos nuostatos ir vaikams nebus pasakojama, kad lyčių yra daugiau nei dvi, ir vaikai patys gali jas pasirinkti. Jeigu Konstitucijoje lytys yra dvi. Tai tokios informacijos dėstymas mokyklose yra teisiškai nepagrįstas. Šiose zonose siekiama užkardyti tokį nelegalų švietimą, kuris neatitinka nei įstatymų, nei daugumos visuomenės įsitikinimų. Iš švietimo sistemos šios ideologijos apraiškas jau šalina ir Jungtinė Karalystė.

- Dėl tariamai Lenkijoje pažeidžiamų LGBT teisių laišką pasirašė 50 valstybių ambasadorių. Iki šiol neteko girdėti, kad panašūs raštai būtų rašomi dėl vaiko teisių pažeidimų ar skurde gyvenančių žmonių?

- Jau tapo tradicija, kad žmogaus teisės eksploatuojamos kaip politinis spaudimo instrumentas. Todėl kai kurioms teisėms skiriamas neadekvatus dėmesys.

Lietuvoje beveik trečdalis gyventojų gyvena ties skurdo riba. O skurdas ir socialinė atskirtis yra esminiai žmogaus teisių pažeidimai. Kasdien pažeidinėjamos šių žmonių teisės ir jokių raštų dėl to diplomatai nerašo, triukšmo niekas nekelia.

Matome, kad dalis politikų pasiduoda tokiam spaudimui, kuriuo iškreipiamas požiūris į žmogaus teises. O mūsų, Lietuvos elitas, yra įpratęs keliaklupsčiauti bet kokiems raginimams iš bet kur. Kas nors tik užsako pageidavimų koncertą, ir mes puolame vykdyti.

- ES jau neskyrė dotacijų kai kuriems Lenkijos miestams. Akivaizdu, spaudimas bus daromas ir finansinis. Atrodo tarsi reketavimas parduoti vertybes.

- ES nemalonę Lenkija užsitraukė jau anksčiau - dėl teismų reformos. Lenkijoje gyvena beveik 40 mln. žmonių, tad ji turi didesnę galią ir balsą ES nei, pavyzdžiui, Lietuva. Lenkija turi daug stipresnę ekonomiką, išvystytą pramonę, kuo negalime pasigirti mes.

Be to, Lenkija nėra vieniša. Lenkiją palaiko Vengrija, kitos šalys.

Vertinant tai, kas vyksta dabar, galime būti tikri, kad yra ieškoma pretekstų, kaip padaryti spaudimą Lenkijai. Šiuo atveju pasirinktos neva LGBT teisės. Bet tai tėra sudėtinė nepasitenkinimo Lenkijos politika dalis. Briuselio viršūnėlės nepatenkintos tuo, kaip Lenkija viduje tvarkosi, todėl ir daromas spaudimas, kai tik tam pasitaiko proga. Neabejoju, kad ir ateityje Lenkija gali tikėtis ne tik politinio spaudimo, bet ir finansinių sankcijų. Jeigu bus įmanoma, ir kitose srityse finansavimas Lenkijai iš Briuselio nebus skiriamas.

***

Vito TOMKAUS racpasiūlymas Žmogaus teisių komisijai:

Ar ne metas LGBTI (Lesbijiečių, Gėjų, Biseksualų, Transvestitų ir Interseksualų) organizacijos pavadinimą papildyti dar keliomis raidėmis; pavyzdžiui: P, Z ir N (t.y. Pedofilai, Zoofilai ir Nekrofilai), juk jie irgi žmonės, ar ne? Ir tada tegyvuoja per amžius ir būna laiminga LGBTPZN! O jei komisija, atsakinga už buvusios mažumos - bet jau kietesnės už didžiąją daugumą - teises, nesutiks su mano pasiūlymu, beliks LGBTI pavadinime pakeisti tik vieną vienintelę raidelę ir suskambės kaip tikras varpas (ne, ne Kudirkos)- "LOBTI"... Kad didelis ir mažas, senas ir jaunas, žinotų kur ir pas ką pagrindiniai pasaulio pinigai šiandien sukasi.