1 nuotr.Vakar suskaičiavus visus paštu atiduotus balsus paaiškėjo, kad dviejų „nesisteminių“ kandidatų kovoje dėl prezidento posto nugalėjo žaliųjų remiamas Aleksandras Van der Belenas (Alexander Van der Belen), tačiau apžvalgininkai jau dabar akcentuoja, kad iš esmės tai reiškia vadinamosios tradicinės politikos krachą šalyje.
Rolandas Paulauskas, Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, politikos apžvalgininkas:
Beje, N.Hoferis balsavo prieš Austrijos stojimą į ES, yra nuoseklus euroskeptikas. O kodėl į antrąjį rinkimų turą nepateko nė vienas „sisteminis“ politikas? Pirmiausia todėl, kad Austrija yra neutrali valstybė, ji nepriklauso NATO. 1955 m., kai sovietai išvedė kariuomenę, austrai pasirašė sutartį, kad bus neutralūs, ir jie laikosi šito statuso. Jie, be to, turi patirtį su Jorgu Haideriu, kai austrai esą „ne tą“ išsirinko, ir Briuselis juos privertė atsisakyti savo pasirinkimo. Kita vertus, austrai, matyt, turi daugiau sveiko proto negu kiti ir mato, kas vyksta iš tikrųjų.
Džiugu, kad ir Lenkijoje pradeda busti sveikas protas. Tai tiesiogiai susiję ir su Austrija. Savaitgalį Lenkijos premjerė Beata Šydlo (Beata Szydlo) pasisakė savo šalies Seime ir kreipėsi į liberalus, jų klausdama: „Ar jūs pirmiausia esate europiečiai, ar pirmiausia lenkai?“ Ji sako: aš esu europietė, bet pirmiausia esu lenkė, o jūs kas esate tokie? Tai yra kertinis klausimas, į kurį lenkai jau atsakė. Ir Austrijoje vis daugiau žmonių atsako į šį klausimą lygiai taip pat, nes jie pirmiausia yra austrai.
Atrodo, kad N.Hoferis vis dėlto pralaimėjo rinkimus. Kodėl? Juk jis pralaimėjo didžiuosiuose Austrijos miestuose, nes tuose miestuose nuo seno gyvena daugybė emigrantų. Būtent tai ir nulėmė. O iš Austrijos pavyzdžio mes galime numatyti, kaip vystysis įvykiai visoje Europoje, kai tikrieji Europos šalių gyventojai jau nieko nesugebės padaryti. Netgi austrai, kurie sugebėjo mobilizuotis ir nustumti tas „sistemines“ partijas, iškėlė savo kandidatą, tačiau pergalei to neužteko. Juk, be migrantų, didžiuosiuose miestuose dar yra daug naivių žmogelių, kuriuos aš vadinu „romantinio intelekto“ žmonėmis, - jie į pasaulį žiūri pagal savo norus, o ne taip, kaip yra iš tikrųjų arba bus. Prie jų prisijungė konkrečią savo naudą matantys ateiviai ir vietiniai gyventojai lieka be nieko. Tai yra ryškus pavyzdys, kaip toliau vystysis įvykiai Vakarų Europoje. Tačiau Lietuva vis dar turi galimybę viso šito išvengti.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
