Neseniai paskelbtais Jungtinės Karalystės švietimo departamento duomenimis, tik kiek daugiau nei 30 proc. Londono mokyklas šiuo metu lankančių vaikų yra baltieji. Akivaizdu, kad didžiausiame Britanijos mieste baltieji tampa nykstančia rase. Ne ką geresnė padėtis ir Vokietijoje.
Šiuo metu visame Londone mokosi 498 445 vaikai, o net 176 920 iš jų kasryt eina į mokyklas, įsikūrusias vadinamojoje vidinėje miesto dalyje. Švietimo departamentui apibendrinant surinktus duomenis paaiškėjo, kad net 81,3 proc. pradinukų ir 80,7 proc. Londono centre įsikūrusias vidurines mokyklas lankančių moksleivių buvo priskirti „ne baltųjų britų“ kategorijai. Daugiausia jų susitelkę Niuhamo priemiestyje (kitos kilmės pradinukų jame - daugiau nei 90 proc.), tačiau baltieji vaikai sudaro mažumą ir santykinai mažiausiai imigrantų priglaudusiuose rajonuose, Hamersmite ir Fulhame, - čia jų vos apie 30 proc.
Vadinamajame išoriniame Londone baltaodžių vaikų kiek daugiau. Tokia situacija yra masinio britų kilmės piliečių kraustymosi iš centrinių Londono rajonų jo pakraščių link pasekmė. Vis dėlto ir čia „ne baltieji britai“ sudaro apie 60 proc. visų moksleivių. Visos šalies mastu šiuo metu jie sudaro 27 proc. pradinių ir 23 proc. vidurinių klasių mokinių.
Remiantis esamą situaciją apibūdinančiais skaičiais ir atsižvelgiant į dabartinius imigracijos mastus bei trečiojo pasaulio valstybėse vyraujančius reprodukcijos tempus, būtų galima prognozuoti, kad visoje Anglijoje baltieji 21 metų ir jaunesni gyventojai savo amžiaus kategorijoje taps mažuma dar iki 2030 metų. Taip nutikus jau tik poros kartų galės pakakti, kad baltaodžių Britanijoje beveik neliktų. Tokia situacija iškeltų rimtą grėsmę pačios Jungtinės Karalystės tapatumui ir valstybingumo raidai.
Ši problema jau seniai nėra būdinga tiktai Britanijai. Panašus scenarijus gresia ir kitoms Vakarų Europos valstybėms. Itin pavojinga situacija jau susiklostė Kroicberge. Ši gerai žinoma Berlyno dalis jau daugelį metų yra pagrindinis musulmonų, norinčių imigruoti į Vokietijos sostinę, traukos centras. Milžiniškų imigracijos tempų rezultatas liūdnas: baltaodžių Kroicberge beveik nelieka.
Tragišką padėtį puikiausiai iliustruoja situacija „Jens-Nydahl-Grundschule“. Šioje vokiškoje mokykloje tarp daugiau nei trijų šimtų musulmonų dabar telikę trys vokiečių kilmės vaikai. Žaidimų aikštelėje jie nesupranta nė žodžio, mat jų bendraklasiai tarpusavyje šneka turkų ir arabų kalbomis. Vienos iš vokiečių mergaičių motina prisiminė: „Kai Mara pradėjo eiti į mokyklą, ji jau galėjo perskaityti ir parašyti savo pirmuosius žodžius. Tuo metu jos bendraklasiai nemokėjo vokiškai pasakyti „ačiū“, „prašau“ ir „labas rytas“.
Viena „Jens-Nydahl-Grundschule“ mokytojų apie įstaigos prisitaikymą prie imigrantų vaikų poreikių savo interviu pripažino tiesiogiai: „Anksčiau mes bergždžiai stengėmės į mokyklą pritraukti vokiečius, tačiau dabar koncentruojamės į tą „klientūrą“, kurią turime. Kalbėdama su žurnalistais, Svenja, viena iš dviejų mokykloje likusių mergaičių vokiečių, pasidalijo svajone: „Kad mokykloje būtų daugiau vaikų, kurie mokėtų kalbėti mano kalba“.
Kroicbergas, šiuo metu didžiausias už Turkijos ribų esantis turkiškas miestas, jau tapo žinomas kaip „Kleine Istambul“ (Mažasis Stambulas). Statistiniais valstybės duomenimis, šiuo metu kai kuriose jo dalyse jau daugiau nei 90 proc. populiacijos yra atsidūrę žemiau skurdo ribos ir išgyventi gali tik iš socialinių išmokų, surenkamų iš mokesčių mokėtojų pinigų. Šis paprastas faktas juokais paverčia populiarų teiginį, kad imigracija Europai būtina tam, kad „palaikytų pensijų sistemą ir ekonomiką“.
Parengta pagal dienraštį „Respublika“
