Fondas pasaulį skandina doleriuose

16 trilijonų JAV dolerių, arba 38,24 trilijono litų, - tiek kreditų oficialiai Federaliniu rezervų fondu (FRF) vadinamas JAV centrinis bankas per krizę slapčiomis suteikė su juo susijusioms finansinėms institucijoms nežinant nei Amerikos prezidentui, nei Kongresui. Tai išsiaiškino JAV Senato audito komisija. Tačiau skandalo taip ir nekilo - juk Amerikoje kalbėti apie tai, kas susiję su finansais ir jų valdytojais, yra laikoma blogo tono ženklu.

Pribloškiantys audito rezultatai

Amerikoje retai praskleidžiamas paslapties šydas, kaip tvarkomi finansai. Ir dažniausiai - atkaklių nesusipratėlių pastangomis. Šįkart toks buvo respublikonų senatorius Barnis Sandersas (Barney Sanders), kurio iniciatyva JAV Senatas priėmė įstatymo pataisą dėl pasaulio finansų centru vadinamo Volstrito reformos.

Pataisa reikalauja, kad senatorių sudaryta komisija nuolat audituotų FRF. Prieš kelerius metus tai atrodė neįgyvendinama svajonė.

Priėmus pataisą buvo atliktas fondo auditas. Per jį paaiškėjo pribloškiamų dalykų. Anot B.Sanderso, buvo atskleista, kad FRF net 16 trilijonų JAV dolerių parėmė su fondu susijusius bankus ir netgi kai kurias korporacijas. Maža to, kai visoje planetoje bankai neskolino pinigų įmonėms ir netgi kitiems bankams arba tai darė už labai didelius procentus, Amerikos centrinis bankas su juo susijusioms finansinėms institucijoms bei korporacijoms paskolas iš esmės dalijo veltui.

„Milžiniškų paskolų teikimas išrinktiesiems reiškia, kad turtuoliams yra sudaromos socializmo sąlygos“, - savo pranešime akcentavo B.Sandersas.

Mato tiktai interesų konfliktą

Tiesa, kokiu būdu JAV centrinis bankas pasirinkdavo klientus, kuriuos karališkai pamaitindavo visame pasaulyje deficitu tapusiais kreditais, senatorius kalbėjo labai neaiškiai.

Pasak jo, FRF dosniai pamalonindavo tuos bankus ir tas korporacijas, kuriuose dirbantys žmonės kartu buvo ir fondo darbuotojai. Pavyzdžiui, tvirtino B.Sandersas, banko „JP Morgan Chase“ generalinis direktorius buvo FRF Niujorko filialo direktorių tarybos narys tuo metu, kai „JP Morgan Chase“ iš fondo kaip finansinę pagalbą gavo 390 mlrd. JAV dolerių (1 trln. 138,8 mln. litų).

Tarp bankų ir įmonių, kuriems trilijonus lengva ranka dalijo FRF, paminėtas ir bankas „Morgan Stanley“, ir bendrovė „Wells Fargo“. Teigiama, kad milžiniškais Amerikos mastu kreditais iš viso buvo pamalonintos 6 finansų institucijos.

Blogiausia, pasak B.Sanderso, yra tai, kad apie skolinimus Amerikos centrinis bankas nesiteikė informuoti nei JAV prezidento, nei Kongreso.

Keista, bet po tokios griežtos ataskaitos nekilo pasaulinio masto skandalo. Maža to, apie JAV Senato audito rezultatus pranešė netgi ne visos žiniasklaidos priemonės. Tylėjo lyg vandens į burną prisisėmę ir užatlantės politikai - jiems nepadarė įspūdžio, kad bent jau formaliai jų pačių kontroliuojamas FRF per nedidelį laiko tarpą paskolino sumą, kuri netgi viršija JAV valstybės skolą.

Sumokės visas pasaulis

Tiesa, Latvijos ekonomistui Dmitrijui Smirnovui sąmyšis už Atlanto ir tyli jo baigtis neatrodo keista. „Turbūt šiandien pasaulyje jau niekam ne paslaptis, kad nors FRF tiktai oficialiai vadinamas Amerikos centriniu banku, iš tikrųjų tai yra privati finansinė institucija, kurios savininkai - mažesni privatūs komerciniai bankai. O ką tu privatininkams gali pasakyti?“ - retoriškai klausė pašnekovas.

- Tačiau jei privatus bankas savivaliauja, galima valstybės vardu skelbti konkursą ir pakeisti jį kitu. Bet Amerikos Vyriausybė to kažkodėl nedaro. Kodėl? - klausėme D.SMIRNOVO.

- Nejuokaukite. FRF yra tas bankas, kuriam iki ausų prasiskolinusios pačios Jungtinės Amerikos Valstijos. Ir tik naivuolis gali manyti, kad Ameriką valdo jos prezidentas, Senatas ar Kongresas. Iš tikrųjų sprendimai priimami siaurame finansininkų ratelyje, jie ir yra tikrieji FRF savininkai. O JAV Vyriausybė ir įstatymų leidėjai tik klusniai vykdo įsakymus. Todėl stebinti gali nebent faktas, kad kai kurie Amerikos senatoriai nepabūgo atskleisti itin slaptos informacijos.

- Tada paklausime kitaip: kieno interesus pirmiausia linkęs ginti privatus JAV centrinis bankas - akcininkų ar vis dėlto Amerikos?

- Aišku, kad savininkų. Jiems ir buvo paskolinti tie trilijonai, kad per krizę nė mažiausių nepriteklių nejaustų. Tačiau jei milžiniški pinigai nebus grąžinti, tai bus priversti padaryti paprasti amerikiečiai. Per didesnius mokesčius ar kitaip.

Maža to, įmetus į rinką trilijonus niekuo nepadengtų JAV dolerių, jau dabar kenčia visas pasaulis. Manote, atsitiktinai kyla aukso, naftos, kitų energijos žaliavų kainos? Tai ne dėl to, kad tos žaliavos brangtų, o todėl, kad rinkoje nuolat didėja pasaulinės valiutos kiekis.

Mažiausiai tuos svyravimus junta Amerika. O už viską sumoka besivystančios šalys - tokios kaip Latvija ir Lietuva. Apskritai manau, kad į rinką įliejus naują kiekį JAV dolerių labiausiai nukenčia Rytų Europos šalys. Skirtingai nei dauguma Afrikos ir Azijos valstybių, jos vis dar turi ką prarasti.

- Ar to įmanoma išvengti?

- Nuo mūsų mažai kas priklauso. Amerika aiškiai įsuka antrąją krizės bangą. Tiksliau - ji jau įsukta, tačiau, kaip ir 2007-2008 metais, mes jos dar nejuntame. Antroji krizės banga bus daug skaudesnė nei pirmoji. O su FRF susijusios korporacijos supirks prie bankroto ribos atsidūrusias valstybes, dar likusias perspektyvias pasaulio įmones. Už tuos pačius trilijonus, kuriuos korporacijoms slapčia skolina Amerikos bankas.