Istorijos paklodė plėšoma į gabalus

„Prezidentas Putinas ne kartą melavo apie Lenkiją. Jis visuomet taip elgdavosi visiškai sąmoningai. Paprastai taip nutinka, kai Rusijos valdžia jaučia tarptautinį spaudimą, susijusį su jos veiksmais. Spaudimą ne ant istorinės, o šiuolaikinės geopolitinės scenos. Pastarosiomis savaitėmis Rusija patyrė keletą reikšmingų pralaimėjimų: nesėkme baigėsi mėginimai visiškai perimti Baltarusijos kontrolę, Europos Sąjunga nutarė pratęsti sankcijas Rusijai dėl Maskvos įvykdytos Krymo aneksijos, o susitikimas vadinamuoju Normandijos formatu ne tik nepanaikino šių sankcijų, bet tuo pat metu - šį kartą amerikiečiai - jas sugriežtino, žymiai apsunkindami „Nord Stream 2“ projekto įgyvendinimą. Tuo metu dėl masinio dopingo vartojimo Rusijos sportininkams uždrausta ketverius metus dalyvauti rungtynėse“, - teigia viešai paskelbtame pareiškime Lenkijos premjeras.

Lenkijos vyriausybės vadovas teigia, kad šiuo melu siekiama nukreipti dėmesį nuo pastarojo meto Maskvos nesėkmių.

„Mano nuomone, prezidento Putino žodžiai yra mėginimas pridengti šias problemas. Rusijos vadovas puikiai suvokia, kad jo kaltinimai neturi nieko bendra su tikrove ir kad Lenkijoje nėra paminklų Hitleriui arba Stalinui. Tokių paminklų mūsų krašte buvo tik tuomet, kai juos statė agresoriai ir nusikaltėliai - Hitlerio Trečiasis Reichas ir sovietinė Rusija“, - teigia jis.

„Rusų tauta - didžiausia Stalino, vieno žiauriausių nusikaltėlių pasaulio istorijoje, auka - nusipelnė tiesos. Giliai tikiu, kad rusų tauta - tai laisvų žmonių tauta ir kad ji atmeta stalinizmą net tada, kai prezidento Putino valdžia stengiasi jį reabilituoti. Nėra sutikimo pakeisti budelius su aukomis, žiaurių nusikaltimų vykdytojus - su nekaltais žmonėmis bei užpultomis valstybėmis. Dėl aukų atminties bei bendros ateities privalome rūpintis tiesa“, - teigia M.Moravieckis.

Gruodžio 19-ąją komentuodamas EP priimtą rezoliuciją, raginančią Rusiją pripažinti savo stalinistinę totalitarinę praeitį, V.Putinas pareiškė, kad Sovietų Sąjungą sulyginti su nacistine Vokietija yra „cinizmo viršūnė“. V.Putinas apkaltino Vakarų valstybes, Lenkiją prisidėjus sukurstant Antrąjį pasaulinį karą ir atkreipė dėmesį į įvairius susitarimus, jų pasirašytus su Vokietija iki konflikto pradžios 1939-aisiais.

Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataro, politikos apžvalgininko Audriaus Butkevičiaus komentaras:

Meluoja abi pusės. Nes Lenkija prieš Antrąjį pasaulinį karą, žinoma, turėjo įvairiausių susitarimų su vokiečiais, todėl patinka tai kam nors ar nepatinka, bet gabalą Čekoslovakijos jie atsikando... Taigi, toks bandymas dabar aiškinti, jog jie kartu su vokiečiais Europos šalių nesidalino, būtų tiesiog netinkamas.

Tačiau dabartinė lenkiška pozicija Rusijos atžvilgiu mums šiandien yra visiškai priimtina ir iš esmės mes turime laikytis to paties politikos modelio. Tačiau tai nereiškia, kad mes turėtume užmerkti akis į istorijos pamokas, kurios yra svarbios ne tik Lenkijos atžvilgiu. Pavyzdžiui, Miuncheno suokalbis, kai dėl vadinamosios „šventos ramybės“ buvo į gabalus dalijama Čekoslovakija ir leidžiama Hitleriui sunakinti šią valstybę, yra kaip tik ta nusikalstama politika, kurios mes negalime leisti vykdyti Vakarams šiandien. O juk šiandieniniai vokiečių ir prancūzų bandymai įtikti V.Putinui yra lygiai tos pačios politikos, kuri kažkada leido naikinti Europos valstybes, tęsinys.

Kita vertus, šiuo atveju esame priversti plaukti Jungtinių Valstijų farvateryje, kadangi Europoje turime tik aiškiai šiais klausimais kalbančius britus, jeigu juos laikysime vis dar Europos dalimi...

Taigi, pritardami M.Moravieckio pozicijai, kartu turime konstatuoti, kad niekada nepamiršime nei užgrobtos Čekoslovakijos dalies, nei okupuotų lietuviškų teritorijų Seinų-Suvalkų krašte. O taip pat nepamiršime Antantės valstybių niekšybės, kuri leido lenkams mus plėšti ir stabdė mūsų pastangas atsiimti Vilnių.

Kai aš sakau, kad meluoja abu, turiu galvoje ir V.Putino bandymą paslėpti Ribentropo-Molotovo pakto slaptuosius protokolus, kuriais buvo pasidalintos tiek Lenkijos, tiek ir mūsų žemės. Šiandieninis Rusijos bandymas perrašyti istoriją ir ignoruoti tai, ką pripažino netgi Sovietų Sąjunga M.Gorbačiovo laikais, o taip pat bandymai žaisti užkulisinius žaidimus su vokiečiais ir prancūzais yra V.Putino politikos sudedamoji dalis, o vienas iš tokios politikos tikslų yra pateisinti stalinizmo nusikaltimus.