Kas laidoja Europos imperijos projektą?

- Karščiausias šios savaitės migrantų krizės taškas yra Makedonijos-Graikijos pasienyje, kur makedonų pareigūnai kelis kartus jau panaudojo jėgą prieš besiveržiančius nelegalus. Įdomiausia, kad po šių įvykių pasienyje susikaupę migrantai pradėjo skirstytis. Tai galbūt tik tiek ir reikia siekiant įveikti krizę - papurški dujomis, ir tvarka?

- Atskiroje, lokalioje vietoje, be abejo, gali būti ir toks sprendimas. Bet pažvelkime į problemą plačiau. Yra dvi pagrindinės migrantų atvykimo priežastys ar net koncepcijos. Viena iš jų veikė dešimtmečiais ir pagal ją ES noriai tuos migrantus priima. Tikslai gali būti įvairūs, bet dažniausiai sakoma, kad ES sensta, dėl to reikia naujos darbo jėgos. Tačiau yra ir kita koncepcija. Ją įkūnija žinomo austrų diplomato grafo Richardo Nikolauso Kudenhovė-Kalergio (Richard Nicolaus Coudenhove-Kalergi) projektas - t.y. sena ideologinė koncepcija, kuri sako, kad norint sukurti vieningą Europą reikia ištrinti tautines bei valstybių ribas, o Europos gyventojai turi įgauti šiek tiek rusvą atspalvį... Akcentuoju, tai sakau ne aš, tai rašė grafas Kalergis savo knygose, o jis iki šiol yra laikomas Europos dvasiniu tėvu. Šios koncepcijos rezultatai Europoje jau yra matomi. Pavyzdžiui, jau yra nustatyta, kad visoje Europoje yra 900 zonų, į kurias vietiniams tikriesiems Europos gyventojams eiti nerekomenduojama... Tai rezultatas tos dešimtmečius trukusios imigracijos. Bet kažkokie įtakingi pasaulio žaidėjai nutarė, kad procesą reikia pagreitinti ir kad migrantai turi atlikti šiek tiek kitą vaidmenį, t.y. chaotizuoti visą ES, o pirmiausia - Vokietiją, kaip tam tikrą visų europinių procesų variklį. Ir iškart turime didžiulius migrantų srautus, skaičiuojamus milijonais. Norėdami suprasti, ar tas procesas tęsis, turime žinoti tų žaidėjų tikslus. Mes jų tiksliai nežinome ir aš labai abejoju, ar Makedonija bei kuri nors kita atskira valstybė čia gali atlikti reikšmingą vaidmenį, nes jeigu jie tą pasienio konfliktą kažkaip išspręs, iškart bus atrasti kiti mechanizmai, turint galvoje, kad dar visiškai nepanaudotas lieka Šiaurės Afrikos migrantų potencialas...

- Bet juk patys pirmieji su šia krize ir pradėjo dorotis būtent rytų europiečiai, o konkrečiai Viktoras Orbanas, kuris uždarė Vengrijos sienas. Netrukus jo pavyzdžiu pasekė ir kiti, nors prieš tai buvo daug rypaujama, esą jis kažką ten pažeidžia... Vadinasi, sėkmės receptas aiškus: jeigu visos ES valstybės pasielgtų kaip vengrai, jokie migrantai į Europą nepatektų? Tai gal to kaip tik ir nenorima?

- Be abejo, čia ir yra visa ko esmė... Jeigu Europa turėtų vieningą atsakymą į migrantų klausimą, tai būtų juokų darbas šį reikalą sustabdyti. Bet aš ne šiaip sau prisiminiau tą grafą... Visa senoji Vakarų Europa nenori stabdyti migracijos procesų, ji tik nori kontroliuoti migraciją. O štai vengrai, čekai, slovakai, lenkai - visa naujoji ES dalis - turi visiškai kitą požiūrį į migrantų antplūdį. Vadinasi, bendrajame ES projekte susiduria du vienas kitam absoliučiai prieštaraujantys supratimai. Dėl to Vyšegrado šalys ir pareiškė, kad jos nepriims jokių automatinių migrantų kvotų. Šis prieštaravimas yra civilizacinio pobūdžio. Pavyzdžiui, ką sako Vakarų Vokietijos politologai? Jie sako, kad Rytų Europa nesupranta Vakarų Europos logikos, kad tas migrantų klausimas įeina į vakariečių egzistencinį pasaulio suvokimo konceptą. Jie nori tų migrantų, jie yra pasiryžę juos priimti, jie tikisi juos integruoti, jie visiškai nežada jiems priešintis. O Rytų Europa visa tai supranta priešingai, ir čia vengrai su lenkais tapo proceso lyderiais, o tai rimtai gresia visam ES projektui, nes jokios vienybės čia nėra net ne žodžių lygmeniu, o pasaulio suvokimo lygmeniu. Čia labai simptomiška net pačios Vokietijos pozicija: rytų vokiečiai priešinasi, o vakarų vokiečiai juos priima. Nes yra visiškai skirtinga civilizacinė Rytų ir Vakarų Vokietijos istorija.

- Bet, sutikime, kad grėsmes ES projektui kelia ne tik Rytų Europa. Dabar štai kasdien varoma propaganda, kad ES gali sugriauti ir britai su savo „Brexit“. Kodėl vis dėlto britai ketina trauktis iš ES projekto?

- Kalbant apie „Brexit“, reikia atsiminti vieną labai svarbų dalyką: dabar ruošiamasi pasirašyti Transatlantinę laisvosios prekybos sutartį. Ši sutartis iš esmės ES paverčia priedėliu prie Jungtinių Valstijų, nes JAV kompanijos yra kur kas stipresnės, kapitalas ten didesnis, be to, Europoje stovi amerikiečių karinės bazės, be to, didžioji dalis žiniasklaidos, kurią iš esmės kontroliuoja JAV žmonės, internetas, socialinės bei sanitarinės normos. Visa tai yra nepalanku Europai. Be to, ginčai tarp transnacionalinių kompanijų ir ES valstybių bus sprendžiami privačiuose teismuose pusiau uždaru režimu. Kitaip sakant, valstybių suverenumas yra visai panaikinamas. Ar tik ne dėl to Anglija, norėdama išsaugoti savo valstybingumą visu mastu ir kažkada būdama imperine valstybe, nutarė išlaikyti distanciją nuo šio bendro ES projekto? Anglai puikiai supranta, kuo gresia ta Transatlantinė sutartis Europai. Čia dar pridėkime, kad šios sutarties turinys nėra žinomas nei Europos Parlamentui, nei tuo labiau nacionalinių parlamentų deputatams. Jis yra iš esmės slaptas. Tai beprecedentis atvejis: yra ruošiamasi pasirašyti sutartį, kuri palies kiekvieną Europos valstybę, o tuo metu niekas nežino, apie ką toje sutartyje kalbama - mus pasiekia tik informacijos nuotrupos.

- Palaukite, jeigu niekas nežino, kas yra toje sutartyje, tai kas tuomet viską sprendžia?

- Sprendžia Europos komisarai, Angela Merkel bei Fransua Olandas (Francois Hollande) ir dar vienas kitas... Atkreipčiau dėmesį: ši sutartis bus pasirašyta ES lygiu ir automatiškai galios visoms ES valstybėms. Jeigu Anglija pasitraukia, tai Briuselis šios sutarties anglams negalės taikyti. Nieko svarbesnio pastaraisiais metais pasaulyje tiesiog nevyko. Galima netgi daryti prielaidą, kad net šis migrantų antplūdis yra tam tikras spaudimo momentas tai pačiai Vokietijai, kad ji pasirašytų tą sutartį. Nes Vokietijoje yra labai didelis pasipriešinimas, prieš šią sutartį ten vyksta grandioziniai protestai, sutraukiantys šimtus tūkstančių žmonių. Žmonės jos bijo, bet svarbiausia tai, kad nėra jokios objektyvios informacijos, ką mums ten norima primesti. Taigi, tas „Brexit“ gali turėti ir tokią priežastį ar motyvą. O šiaip anglams, turint galvoje jų privilegijuotą padėtį, dalyvavimas bendroje ES rinkoje yra naudingas, bet galbūt jie mato trūkumų, kurių mes dar nežinome, o jie juos jau žino.

- Bet čia neblogai susiveda visi „galai“. Kaip tik šią savaitę paskelbta, kad JAV biudžeto deficitas beveik padvigubėjo... Tokiu atveju galbūt ši Transatlantinė sutartis, visiškai atversianti ES rinkas, tampa gelbėjimosi ratu Amerikos ekonomikai?

- Žinoma, amerikiečiams pirmiausia ir reikalinga ši sutartis, kad galėtų išplėsti savo prekių eksportą į Europos rinką. Juk pasaulyje plėstis jau nelabai yra kur, juolab kad prasidėjo aiškus vartojimo smukimas, sulėtėjo Kinijos vystymasis, jos eksportas bei importas krito dešimtimis procentų, o tai atsiliepia visai pasaulio ekonomikai. JAV biudžeto deficitas yra milžiniškas jau dešimtmečius, be to, skola auga be perstojo. Todėl jiems, norint pagerinti savo padėtį, reikia kažkur rasti galimybių plėstis. Tai jie jau sudarė Ramiojo vandenyno sutartį su tomis šalimis, išskyrus Kiniją, o dabar atėjo eilė Transatlantinei sutarčiai, pagal kurią prie savęs prijungia visą Europą. Be to, ši sutartis Pasaulio prekybos organizaciją padaro kone niekinę, nes visa pasaulio prekyba bus kontroliuojama šių dviejų sutarčių. O už šių sutarčių ribų paliekama tiek Rusija, tiek Kinija, tiek daugelis kitų smulkesnių žaidėjų. Taigi JAV politikai šiuo požiūriu elgiasi visiškai teisingai, jeigu žiūrėtume iš jų interesų taško. Aš galbūt pasikartosiu, bet turėdamas omeny JAV padėtį su visomis skolomis, su jų dolerio emisijos mastais, su jų biudžeto deficitu, kuris svyruoja nuo pusės trilijono iki trilijono dolerių ir daugiau, aš klausiu: ar gali dar nors viena valstybė pasaulyje elgtis lygiai taip pat? Atsakymas: negali. Vadinasi, jeigu mes suprantame, kad tokius dalykus sau leisti gali tik viena valstybė pasaulyje, automatiškai turime atsakymą apie daugelį pasaulyje kylančių konfliktų.

- Amerikiečiai juk ir neslepia, kad jie yra galingiausi ir įtakingiausi. Kam tai paslaptis?

- Būtent, jie neslepia nieko. Bet mūsų dauguma žmonių, nekalbant jau apie politikus ar saugumiečius, viso šito nemato ir negirdi. Jie nenori žinoti, kaip tvarkomas šiuolaikinis pasaulis. Jie gyvena savo susikurtų iliuzijų pasaulyje ir jaučiasi ten saugūs. Aš gi tiems patiems saugumiečiams sakiau: tai, ką aš teigiu, galite rasti bet kuriame Amerikos laikraštyje arba kokio nors JAV stambaus ekonomisto ir analitiko samprotavimuose, nekalbant jau apie jų politikus. Bet tai yra psichologinis dalykas. Žmogui juk ir taip sudėtinga gyventi pasaulyje, kur vyksta konfliktai ir nuolatiniai karai, todėl norisi turėti kažkokią užuovėją smegenims. Ta užuovėja pas mus yra tie mistiniai Vakarai, kuriuose esą yra tik gėris. Žmogus tiesiog galvoja, kad jeigu bus visai blogai, tai išvažiuosiu ten, kur viskas gerai. Tai yra saviapgaulė, toks savotiškas narkotikas. Tai štai tokiomis kalbomis, kaip šiame straipsnyje, mudu jiems griauname tą susikurtą iliuziją. Todėl jie nebežino, kur blogiausiu atveju reikėtų bėgti, ir pyksta ant mūsų...

- Dar kiek pagriaukime iliuzijas. Ar „ofšorų“ skandalas išsikvėpė? Garsių pavardžių jau negirdėti, o visos vykdytos mokesčių vengimo operacijos yra legalios ir skaidrios?

- Taip, to ir reikėjo tikėtis. Viskas ir yra legalu. Juk tose pačiose JAV keturiose valstijose yra mokestinių lengvatų zonos, kurios veikia visiškai legaliai. Sunku pasakyti, kas čia ko tikėjosi. Jeigu tikėjosi, jog čia bus suduotas smūgis Rusijos elitui, tai prašovė pro šalį. Rusijoje per pastaruosius dvidešimt metų yra tiek išvogta ir išvežta į užsienius pinigų, kad žmonės ten seniausiai prie to priprato ir numojo ranka. Juk ten visi didžiausi pramoniniai ir energetiniai objektai, visokie aliuminio ar vario fabrikai, milžiniški turtai seniausiai patekę į privačias rankas. Didžioji dalis Rusijos išvogtų valstybinių įmonių yra registruotos „ofšoruose“, kurių yra galybės, ir ten moka mokesčius, kurių susigrąžinti Rusija nepajėgia iki šiol. Čia smūgis labiau suduotas keliems Europos politikams, kuriems teko atsistatydinti ar teisintis prieš rinkėjus. Juk patikėti, kad kažkokia mergaitė dėl savo meilės reikalų išnešė tokius kiekius informacijos, turbūt negalime. Vadinasi, klausimas lieka tas pats - kažkas juk tą skandalą projektavo, šimtams žurnalistų mokėjo algas. Bet šiuo momentu tas skandalas didelių sukrėtimų neatnešė.

Parengta pagal savaitraštį „Respublika“