Ispanijos šiaurės rytuose esančio Katalonijos regiono gyventojai vakar susikibo rankomis, taip išreikšdami savo nepriklausomybės siekį. Akcijos moto: „Katalonijos kelias į nepriklausomybę“.
400 km žmonių rankų grandinė nusidriekė per visą regioną - nuo Pirėnų iki kaimynės Valensijos.
Šią akciją Katalonija surengė pagal Baltijos kelio pavyzdį, kai 1989-aisiais estai, latviai ir lietuviai, tuomet dar priklausę Sovietų Sąjungai, sudarė 600 kilometrų žmonių rankų grandinę.
Katalonai vakar šventė savo nacionalinę šventę. Taip jie minėjo Barselonos užkariavimą 1714 metų rugsėjo 11-ąją. Ispanų karaliaus Filipo V (Philipp) daliniams tada užėmus miestą, Katalonija neteko autonomijos teisių.
Katalonijos kelias į nepriklausomybę dar tolimas. Nors Katalonijos vyriausybės vadovas Arturas Masas (Artur Mas) pažadėjo kitais metais surengti referendumą dėl nepriklausomybės, centrinė Vyriausybė Madride yra griežtai prieš regiono atsiskyrimą. Ji remiasi Konstitucija, kuri garantuoja Ispanijos „vienybę“.
Nauja apklausa rodo, kad 80 proc. Katalonijos gyventojų yra už referendumą dėl ekonomiškai stipriausio Ispanijos regiono nepriklausomybės. 52 proc. katalonų per referendumą pasirengę balsuoti už savos valstybės sukūrimą. Tik 24 proc. būtų „prieš“.
Katalonijos vyriausybės spaudos sekretorius Franciskas Homsas (Francesc Homs) vakar sakė, kad Katalonija yra kryžkelėje: „Mūsų tautos reikalavimas yra laisvas balsavimas dėl apsisprendimo mūsų tolimesniame kelyje - būtent taip, kaip tai planuoja padaryti Škotija kitais metais, būtent taip, kaip tai padarė kitos Europos valstybės per kelis pastaruosius dešimtmečius. Ispanijos valstybė dabar turi surasti būdą, kaip patenkinti mūsų piliečių teisėtus lūkesčius“.
Tačiau katalonams nerimą kelia keletas aplinkybių. Autonomijos statusas, suderintas Katalonijos ir Ispanijos parlamentų 2006 metais ir patvirtintas tuo metu Katalonijoje įvykusio referendumo, 2010 metais buvo faktiškai perrašytas Ispanijos Konstitucinio Teismo, į kurį kreipėsi dabartinis Ispanijos premjeras Marianas Rachojus (Mariano Rajoy).
2012-aisiais katalonai pasiūlė Madridui variantą, pagal kurį Barselona turėtų tokius pačius fiskalinius santykius su centrine Vyriausybe, kaip Baskonija ir provincija Navara. Oficialusis Madridas be jokių ceremonijų pasiūlymą atmetė. Tuo metu Katalonija į Ispanijos biudžetą perveda daugiau lėšų už bet kurį kitą Ispanijos regioną, o gauna atgal neproporcingai mažiau. Dėl to vienam statistiniam Katalonijos gyventojui tenka kur kas mažesnis valstybinis finansavimas nei bendras šalies vidurkis.
„Oficialiajam Madridui mes nesame jokie partneriai, o tik pavaldiniai, - konstatuoja F.Homsas. - Mums ten sako, kad neturime jokio legalaus kelio, kad galėtume nuspręsti savo ateitį patys. Mes su tuo nesutinkame“.
Ir išties, 1,5 milijono katalonų lygiai prieš metus išėjo į Barselonos gatves. Tada dominavo šūkis „Katalonija - nauja Europos valstybė“.
Vakar nacionalinės šventės proga šimtai tūkstančių katalonų suformavo gyvą žmonių grandinę per visą Katalonijos teritoriją, pakartodami legendinį Baltijos kelią. F.Homsas teigė, kad būtent trys Baltijos valstybės, taip 1989 metais pareikalavusios laisvės, įkvėpė jo tautą. Jis tikisi, kad ši akcija atvers akis visoms demokratinėms pasaulio valstybėms ir privers ispanų Vyriausybę sutikti su teisėtais katalonų reikalavimais.
Parengta pagal dienraštį "Respublika"
