Kinija meta iššūkį pasaulio tvarkai

- Kinija meta iššūkį esamai pasaulio tvarkai jau ne pirmą kartą. Prisiminkime, kaip ir kodėl buvo įkurta Šanchajaus aukso birža?

- Dažniausiai tai, kas yra svarbiausia gyvenime, mes arba nepastebime, arba labai menkai aptarinėjame - o dažniausiai ginčijamės dėl primityvių kasdienybės reikalų. O štai pastarosiomis dienomis bei mėnesiais atsitiko porą fundamentalių dalykų, kurie pakeis pasaulio gyvenimą, ekonomiką ar net politinę struktūrą. Kas gi nutiko? Pirmasis faktorius: šimtą metų aukso kaina buvo nustatoma pasitelkiant vadinamąjį Londono fiksingą (London Gold Fix) - tai buvo keli Vakarų civilizacijos bankai, kurie du kartus per parą susiskambindavo ir nustatydavo kainą. Bet štai pernai tyliai ramiai, be didesnio triukšmo šitas Londono fiksingas buvo pakeistas. Kam to prireikė po 100 metų? Ogi tai įvyko todėl, kad Kinija tuo metu atidarė savo aukso biržą Šanchajuje, ir ten aukso kaina jau nustatoma juaniais. Štai čia yra visa esmė. Tai reiškia, kad aukso kainos nustatymo monopolis buvo sugriautas, tad teko keisti ir visą Londono fiksingo sistemą. Pas mus šis faktorius, kaip ir daugelis kitų be galo svarbių dalykų, liko nepastebėtas - tik „Respublikos“ leidiniai“ atkreipė į tai dėmesį...

- Dar vienas iššūkis, kurį meta Kinija dolerio monopoliui, naftos ir dujų biržos atidarymas, apie kurį jau paskelbta ir kuris turi įvykti artimiausiu metu. Kaip tai paveiks egzistuojančią pasaulio tvarką?

- Pradėkime kiek iš toliau. Greta minėtojo aukso kainų nustatymo, naftos kaina taip pat buvo nustatoma doleriais. Šis mechanizmas galutinai pradėjo funkcionuoti apie 1975 metus ir jis turi pavadinimą - „naftos doleriai“. Tai reiškia, kad nuo tų metų visa nafta, dujos ir jų produktai pasaulio prekyboje yra perkami tik už dolerius. O dabar paklausykime, ką sako kinai. Jie sako, kad artimiausiomis dienomis paleidžia naftos biržą tame pačiame Šanchajuje ir Honkonge, tačiau kaina ten bus nustatoma juaniais. Tai reiškia, kad kaip pernai buvo sugriautas aukso kainos monopolis, taip dabar jie pradeda kėsintis į naftos dolerius, į šį amerikietišką monopolį. Maža to, atsiranda galimybė pardavus naftą ir gavus juanių (čia reikia atkreipti dėmesį į faktą, kad Kinija yra didžiausia naftos importuotoja pasaulyje) už juos pirkti auksą Kinijos aukso biržoje. Tai yra fundamentalus reikalas. Kitaip sakant, pasaulyje atsiranda valiuta, kuri yra beveik dengta auksu.

- Be to, prisiminkime, kad juanis šiais metais oficialiai buvo įtrauktas į pasaulio rezervinių valiutų tarpą...

- Taip, tai dar vienas svarbus faktorius. Bet panagrinėkime šiuos du tarpusavyje susijusius reiškinius - kad parduodi naftą už juanius ir už juos toje pačioje Kinijoje perki auksą. Tačiau pirmiausia reikia prisiminti, kaip pasaulis gyveno pastaruosius keliasdešimt metų. 1944 m. Jungtinėse Valstijose Breton Vudso miestelyje buvo pasirašytas susitarimas, pagal kurį doleris yra susiejamas su auksu, o visos kitos valiutos - su doleriu. Tai buvo fundamentalios reikšmės sprendimas, priimtas baigiantis Antrajam pasauliniam karui. Tuo metu JAV pardavinėjo ginklus, maistą ir visa kita į visas kariaujančias puses, dėl to jie sukaupė daug aukso atsargų ir pareiškė, kad šio aukso pagrindu mes emituojame dolerį, o visas kitas valiutas susiejame su doleriu. Viskas čia būtų gerai, jeigu JAV nebūtų pradėjusios piktnaudžiauti šia savo teise. Maždaug apie 1970 metus jie išleido dolerių gerokai daugiau, nei turėjo aukso atsargų, ir aukso standartas netrukus buvo panaikintas. O po to JAV vienur susitarė, kitur - privertė pardavinėti naftą tik už dolerius ir taip doleris pavirto „naftos doleriu“. Tačiau ir tai nebūtų buvę nieko blogo, jeigu jie vėl nebūtų pradėję piktnaudžiauti dar didesniais mastais.

- Kokios buvo tokio piktnaudžiavimo pasekmės?

- Yra toks interneto tinklalapis http://www.usdebtclock.org/, kuriame aiškiai realiu laiku matome dešimtmečiais vykusio piktnaudžiavimo rezultatus. Jungtinių Valstijų valstybės skola jau viršija 20 trilijonų dolerių, o fizinių asmenų skola jau viršija 18 trilijonų dolerių. Be to, JAV einamuoju momentu ruošiasi išleisti 4 trilijonus dolerių, o surinkti - tik 3,3 trilijono... Taigi biudžeto deficitas siekia 700 milijardų dolerių. Ir tokie skaičiai jau yra daugelį metų.

- Kodėl Amerika gali sau leisti tokias beprotiškas skolas?

- O todėl, kad maža yra atspausdinti tą niekuo nepadengtą dolerį - pasaulis tą popierėlį dar turi imti. Mes ir litą galėjome spausdinti trilijonais, bet kas iš to, nes jo niekas neėmė. O dolerį pasaulis ėmė dėl to, kad juo buvo vykdomi visi svarbiausi atsiskaitymai - už auksą, už dujas, už naftą... Ir staiga dabar Kinija išleidžia savo valiuta pagrįstą sistemą.

- Bet juk mes žinome, kad Kinija toli gražu ne pirmoji šalis pasaulyje, kuri mėgina įvesti savo sistemą. Faktas yra tas, kad niekam iki šiol nepavyko įveikti dolerio monopolio...

- Visiškai teisingai. Mes kol kas negalime pasakyti, kad Kinija šį monopolį jau įveikė, bet turint galvoje šios valstybės svorį pasaulyje, jos mastus, tai šio bandymo niekaip negalima lyginti su ankstesniais bandymais. Pirmasis buvo Irako vadovas Sadamas Huseinas (Saddam Hussein), kuri pabandė savo naftą ir dujas pardavinėti ne už dolerius, o už eurą. Mes žinome, kad jam visa tai baigėsi liūdnai... Toliau buvo Libijos vadovas Muamaras Kadafis (Muammar Gaddafi), kuris taip pat buvo stambus dujų ir naftos eksportuotojas, todėl sumanė įsteigti vadinamąjį auksinį dinarą ir taip pasipriešinti doleriui. Žinome, kuo jam tai baigėsi... Beje, Hilari Klinton (Hillary Clinton) laiškuose, kurie buvo nutekinti praėjusiais metais per rinkimų kampaniją, yra vienas labai pikantiškas ir įdomus momentas: kandidatė į JAV prezidentus ten piktinasi M.Kadafiu, kad jis išdrįso kalbėti apie šitą auksinį dinarą... Toliau buvo Iranas, kuris jau prieš keliolika metų buvo sumanęs įkurti naftos bei dujų biržą ir pardavinėti naftą už eurus. Dėl to Iranui iki šiol taikomos įvairios sankcijos ir nedaug trūko, kad jis būtų subombarduotas. Tą patį bandė padaryti ir Rusija, kuri jau keletą metų šneka apie savo naftos ir dujų pardavimą už rublius, bando įkurti panašią biržą Sankt Peterburge, tačiau kol kas - be rezultatų. Ir štai dabar to ėmėsi Kinija...

- Kaip tik neseniai buvo paskelbti JAV ir Europos ekspertų skaičiavimai, kad naftos gavyba Kinijoje gali nukristi net 58 procentais, jeigu prasidės ginkluotas konfliktas Šiaurės Korėjoje. Ar šio konflikto eskalavimas gali būti susijęs su kinų bandymu demonopolizuoti naftos bei dujų rinką?

- Žinoma, susiję, tačiau tai jau kita, nors ir gimininga tema. Bet žiūrėkime toliau: jeigu buvo galima sustabdyti Iraką, Libiją, Iraną, net Rusiją, tai Kiniją sustabdyti yra gerokai sudėtingiau. Nes Kinija šiandien yra antra ekonomika pasaulyje, beveik tolygi JAV ekonomikai, tai yra daugiau nei milijardas gyventojų, užsienio prekybos deficitas tarp JAV ir Kinijos yra milžiniškas Kinijos naudai, Kinija turi daugiausia supirkusi JAV skolos ir t.t. Štai dėl to minėtų biržų atidarymas tolygus finansinio-ekonominio karo Amerikai paskelbimui. Dėl to galima laukti didelių, reikšmingų įvykių. Be abejonės, į tai įeina ir čia paminėti Šiaurės Korėjos reikalai, nes konfliktas vyktų Kinijos pasienyje.

- Skeptikai mums pasakys, kad Amerika turi ir kitų būdų, nebūtinai karinių, tramdyti štai tokius kovotojus prieš JAV dolerio monopolį. Pavyzdžiui, padidins savo naftos atsargas ir taip numuš pasaulines naftos kainos, o naujoji kinų birža ims merdėti... Arba pasitelks kokį nors spekuliantą Sorošą, kuris kadaise savo „investicijomis“ vos nesužlugdė Didžiosios Britanijos ekonomikos.

- Kaip vyks šis karas, mes stebėsime - aš tik sakau, kad buvo mestas iššūkis. Taip, nepasisekė nei Rusijai, nei Iranui, galbūt ir Kinijai nepasiseks. Bet čia yra visai kitokio lygio, kitokios svorio kategorijos žaidėjas. O kad suprastume, ką reiškia tie JAV skolų trilijonai, perkelkime į Lietuvos mastelį - tai padaryti paprasta, nes gyventojų skaičius Lietuvoje yra 100 kartų mažesnis. Vadinasi, nubraukime du nulius ir gauname mūsų mastelį. Per Barako Obamos (Barack Obama) dvi kadencijas JAV skola išaugo nuo 10 trilijonų iki 20 trilijonų. Per metus jie pasiskolindavo po 1 trilijoną 200 milijardų dolerių. Nubraukime du nulius ir mes gausime 12 milijardų dolerių kasmet, t.y. antrą Lietuvos biudžetą. Ar įsivaizduojate, kaip atrodytų šiandien Lietuva, jeigu mes bent pastaruosius 10 metų kasmet gautume iš šalies po 12 milijardų? Taigi, visi tie, kurie bandys paneigti šių mūsų aptariamų reiškinių svarbą, tegul sau atsako į klausimą, kaip atrodytų JAV, jeigu jos negautų šitų tuščių skolintų pinigų, ir kaip atrodytų Lietuva, jeigu ji gautų tokius pinigus. Kai mes visą laiką norime geresnio gyvenimo ir lyginame save su Amerika ar su kokia nors Prancūzija, Vokietija, pirmiausia pažvelkime į jų gerovės šaltinį. Aš dažnai stebiuosi mūsų vadinamaisiais ekonomistais ar finansininkais, kurie buria ties kažkokia mokesčių sistema, bando ją pertvarkyti... Tai yra virimas savo sultyse. Na taip, galima kažkiek perstumdyti tuos pinigus, bet kai tu lygini save su tomis šalimis, kurioms mes pavydime, tai darosi juokinga - jie gauna tuos pinigus iš oro, o mums juos reikia uždirbti. Štai iš kur tokie gyvenimo lygio skirtumai. O dabar pasaulyje bręsta didžiulės permainos, kurios tikrai ne visiems patiks.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“