Nuo vakar pusę metų Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaus Slovakija, kadenciją perėmusi iš Nyderlandų. Kadangi Slovakija yra viena aktyviausių ES valstybių, ginančių savo interesus ir trukdančių federalizuoti Europą, klausėme eksperto, ar tai nepaskatins ir Lietuvos prisijungti prie savo interesus aktyviai ginančių šalių sąjungos.
Dėl Jungtinėje Karalystėje įvykusio referendumo sukelto netikrumo Bratislava savo pirmininkavimo prioritetus patvirtino vos dieną prieš liepos 1-ąją, tarp jų - tolesnis ES energetinės sąjungos ir bendros skaitmeninės rinkos kūrimas, didesnis Bendrijos įsitraukimas į tarptautinius reikalus, ES ekonominio augimo iniciatyvų skatinimas, migracijos ir prieglobsčio suteikimo sistemos reformos. Darbotvarkėje neabejotinai dominuos Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš ES ir vidaus saugumo klausimai.
Slovakijos pareigūnai ne kartą akcentavo, kad šalis sieks efektyvinti ES išorės sienų apsaugą ir pagreitinti prieglobsčio prašytojų statusą negavusių migrantų deportaciją. Griežta Slovakijos premjero Roberto Fiko (Robert Fico) pozicija dėl imigrantų ir musulmonų ne kartą sulaukė Briuselio reakcijos, ypač daug kritikos R.Fikas sulaukė dėl teiginių, kad islamui ir musulmonų imigrantams nėra vietos Slovakijoje.
Rolandas Paulauskas, Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, politikos apžvalgininkas:
Višegrado šalys labiausiai priešinasi prievartinei migracijai ir po britų pasitraukimo iš ES faktiškai yra didžiausias Europos federalizacijos stabdys. Slovakams pradėjus pirmininkauti, protinga būtų ir Lietuvai prisijungti prie lenkų, slovakų, čekų bei vengrų ir kartu ginti savo interesus. Bet tai yra politinės valios klausimas, o kartu reikia turėti savo interesus ir tokį patį supratimą, kaip Višegrado šalys. Čekai kitados nepriėmė priešraketinės gynybos skydo, nes tam pasipriešino patys žmonės, vengrų premjeras Viktoras Orbanas apskritai Briuseliui yra rakštis vienoje vietoje, lenkų naujoji valdžia padarė sau reikalingas reformas, o mums juk nieko nereikia... Prisiminkime vienos populiariausių partijų kelias moteriškes, kurios su plakatais čia kvietė „pabėgėlius“. Jeigu už tokius veikėjus ir toliau bus balsuojama, tai ir turėsime atitinkamą rezultatą.
Bet grįžkime prie Višegrado valstybių politikos. Didžiausią paniką jos Briuseliui sukėlė tada, kai apmokestino bankus. Mūsų politikai numirtų iš baimės vien tik pagalvoję apie tokią galimybę... O štai lenkai su vengrais išdrįso apmokestinti bankų apyvartą. Nes tiek bankai, tiek užsienietiškos ar vietos prekybos sistemos sugeba padaryti tokius sandorius, kad iš esmės nelieka iš ko rinkti pelno mokesčio. Dėl to jie ir apmokestino apyvartos mokesčiu, o apyvartą labai lengva atsekti ir jos nepaslėpsi. Tas mokestis nedidelis, bet jie iš bankų surenkamus pinigus panaudos mokėdami kiekvienai šeimai už vaikus. O štai mūsiškiai fantastai vienas per kitą žada didesnius atlyginimus ir pensijas, bet niekada nesako, iš kur paims pinigus, skleisdami kliedesius apie vis ateinančius užsienio investuotojus, kurie mums čia kurs darbo vietas. Aš visada klausiu: o kodėl tie „investuotojai“ per šitiek metų taip ir neatėjo? Atsakymo, žinoma, nėra, bet kartu tai ir yra geriausias atsakymas, kurį mūsų žmonės turi žinoti...
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“