1 nuotr.Lenkijos valdančiosios partijos vadovas pareiškė, kad Varšuva nepasiduos Europos Sąjungos spaudimui, kai Briuselis pradėjo precedento neturinį tyrimą dėl šalies teisinių reformų, sukėlusių susirūpinimą demokratijos padėtimi šalyje.
Rolandas Paulauskas, Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, politikos apžvalgininkas:
Pažvelkime į du pagrindinius kaltinimus lenkams. Kaip atsirado tas Konstitucinio Tribunolo klausimas? Juk baigiantis ankstesnės valdžios kadencijai, jie keletą sau palankių žmonių įtraukė į Konstitucinio Teismo sudėtį. Būsimoji, t.y. J.Kačynskio valdžia, kai visi požymiai ir reitingai rodė, kad jie tikrai nugalės rinkimuose, jau tada sakė - nedarykite šito, nes mes nepripažinsime tokio jūsų skuboto ėjimo. Laimėjusi daugumą J.Kačynskio valdžia tuos žmones atšaukė ir įvedė svarbią normą - kad visi KT svarbūs sprendimai turi būti priimti tik kvalifikuota, o ne paprasta dauguma. Kas čia blogo?
Jeigu sprendimai tikrai svarbūs visai visuomenei, kodėl Konstitucinis Teismas turi būti svarbesnis už žmonių rinktą Seimą ar vyriausybę, netgi už pačią visuomenę? Taip yra pas mus, tačiau žmonės juk to Konstitucinio Teismo nerenka, tačiau jų sprendimai yra patys svarbiausi. Mūsų Konstitucinis Teismas juk ne kartą yra parodęs „Konstitucijos dvasių“ gaudymo seansus... Tad lenkai, mano supratimu, visiškai logiškai priėmė nuostatą, kad svarbūs sprendimai reikalauja didesnio skaičiaus balsų. Viskas čia teisinga.
Antras Briuselio nepasitenkinimą sukėlęs dalykas buvo visuomeninių žiniasklaidos priemonių vadovų klausimas. Čia lenkai, mano supratimu, taip pat visiškai logiškai priėmė sprendimą, kad valstybinių žiniasklaidos priemonių viršininkus skiria ta valdžia, kuri laimėjo rinkimus. Nereikia vaidinti, kad, pavyzdžiui, Lietuvos televizija ar radijas yra „nepriklausomi“ ir propaguojantys „žodžio laisvę“. Mes juk matome - ten dominuoja visiškai viena nuomonė ir ten visada sėdi bei kalba tie patys žmonės. Tai ir nesislėpkime. Aš pats esu dirbęs valstybinėje televizijoje ir atsimenu, kaip tuometinis premjeras prašydavo mūsų, kad leistume jam pasisakyti per valstybinę televiziją. Tačiau mes jam ilgai neleidome, o vėliau nutarėme, kad jam duosime pusvalandį per mėnesį... Taip atsirado laida „Kas geresnio, premjere“.
Sutikime, kad yra absurdas, kai valstybės vadovai neturi teisės į valstybinės žiniasklaidos priemonės eterį, negali pasakyti, ką ir kokiais motyvais jie daro, ko siekia ir t.t. Tam ir yra valstybinės žiniasklaidos priemonės. Jeigu nebūtų jokių kitų valstybėje, tada galima kalbėti apie demokratijos suvaržymus, bet juk dabar yra pilna komercinių kanalų. Todėl nematau nieko blogo, kai valstybinės žiniasklaidos priemonės viršininką skiria tie, kurie laimi rinkimus - tada mes bent jau galime žinoti, kieno nuomonę jie transliuoja. O dabar jie transliuoja valdžios nuomonę, bet apsimeta, kad yra laisvi ir nepriklausomi. Kai dar dirbau valstybinėje televizijoje, Anglijos BBC kanalo direktorių skirdavo šalies premjeras, ir niekas dėl to britų nebaudė... Taigi lenkai nieko blogo nepadarė, o Briuselio nepasitenkinimas kyla dėl to, kad atsirado dar vienas savo nuomonę turintis žaidėjas, kuris turi savo politiką bei gina nacionalinius interesus.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
