Kodėl žlunga Europos planai

- Nemažai šalių anksčiau yra pripažinusios armėnų genocidą, bet kodėl būtent tokiu metu Vokietija nutarė paerzinti turkus, kai susitarimai dėl migrantų su jais ir taip kybo ant plauko, nes nevykdo susitarimo dėl bevizio režimo?

- Šį klausimą šiandien užduoda daug kas ir patikėti, kad tai yra tiesiog atsitiktinumas, aš negaliu. O jeigu tai ne atsitiktinumas, galima daryti prielaidą, kad Vokietija kitaip negalėjo užblokuoti to susitarimo su turkais. Tiesiog buvo nueita aplinkiniais keliais puikiai suvokiant, kad šis sprendimas turkams labai nepatiks ir sukels jų priešišką reakciją. Matyt, Angela Merkel išsigando savo visų susitarimų su turkais dėl bevizio režimo bei prekybos migrantais. Nes tiek Vokietijos, tiek ir visos Europos visuomenėje kyla didžiulis nepasitenkinimas, krenta A. Merkel partijos reitingai, o štai pasakyti, kad aš suklydau, ir atšaukti susitarimus yra sudėtingiau negu nueiti tokiu aplinkiniu keliu. Todėl priėmus rezoliuciją dėl armėnų genocido, matyt, tikimasi, kad turkai patys padarys tą darbą, kurio A.Merkel negali atlikti...

- Tačiau vis viena klausimas lieka atviras: jeigu žlunga planas A dėl migrantų apsikeitimo su turkais, koks yra planas B? O gal tokio plano iš viso nėra?

- Bijau, kad jie neturi jokio plano B. Bet čia reikia paaiškinti plačiau. Ta Europa, kuria mes žavimės, - turėdami galvoje jos ekonominę sistemą, o ypač tą civilizacinę pusę, miestų grožį, kultūrą ir architektūrą, - šiandien neegzistuoja. Visa tai padarė ne tie žmonės, kurie dabar gyvena Europoje. Tai buvo visai kitokio tipo europiečiai: tai buvo prancūzai, kurie kariavo Afrikoje, tai buvo anglai, kurie kontroliavo pusę pasaulio ir turėjo didžiausią imperiją, tai buvo ispanai, kurie užkariavo Pietų Ameriką, tai buvo olandai, kurie kontroliavo galybę savo kolonijų... Tai buvo aktyvūs, plėšrūs, konkurencingi, visiškai netolerantiški europiečiai, kurių pastangomis ir buvo sukurta ta Europos Sąjunga, kuria mes žavimės ir į kurią mes visi taip veržiamės. Dabartinė europiečių karta yra visiška priešingybė savo protėviams. Dabartinė karta gyvena iš to plačiąja prasme suvokiamo kapitalo, kurį sukūrė jų karingi ir netolerantiški protėviai. Naujieji atvykėliai dabartinei europiečių kartai atvirai spjauna į veidą ir be užuolankų sako: mes po keliolikos metų čia būsime šeimininkai. Jie atvirai sako, kad netrukus Europoje bus islamo kalifatas, veiks šariato teismai ir visa kita. Kai kuriuose Europos miestų rajonuose tie šariato teismai veikia jau dabar. O dabar įsivaizduokime: ar dabartinių europiečių protėviai galėtų su tuo susitaikyti? Žinoma, ne. Jie tiesiog jokių atvykėlių čia neįsileistų. O dabartinė karta susitaiko su viskuo, priima visus spjūvius į veidą - tuomet apie kokį planą B mes čia galime kalbėti... Juk net planas A taip pat atrodė niekingai: buvo bandoma primityviausiu būdu nupirkti turkus, puikiai suprantant, kad turkai jo tiesiog nevykdys. Pašalinti vizų režimą Turkijai reiškia dar vieną milžinišką migrantų bangą į Europą. Turkų vadovas R.T.Erdoganas, kai viešėjo Vokietijoje, turkų migrantams pasakė atvirai: išlaikykite savo kalbą ir kultūrą, nepamirškite, kad esate turkai ir netrukus mes čia būsime šeimininkai...

- Dabar jau reikia galvoti ir apie tolesnius planus - C, D, o gal net E... Juk pranešama, kad Afrikoje kaupiasi šimtai tūkstančių migrantų, ketinančių patekti į Europą, o dar su šitais nesusitvarkoma. Ko reikia laukti toliau?

- Nors pati A.Merkel pripažino, jog multikultūralizmas žlugo, o šita publika niekur neintegruojama, europiečiai su viskuo susitaiko ir jokių kardinalių priemonių nesiima. Libijoje jau susikaupęs milijonas afrikiečių, bet tai dar ne viskas. Kenijoje yra grandiozinės pabėgėlių stovyklos, kuriose buvo laikomi atvykėliai iš Sudano, Somalio ir kitų aplinkinių valstybių. Kenijos valdžia ketina tas stovyklas naikinti, o jų prezidentas Europai sako atvirai: „Laukite svečių.“ Planuojama, kad rugpjūčio mėnesį prasidės nauja banga, tik šįkart iš Afrikos. Jie eis per Libiją ir Italiją. Tačiau aš negirdžiu net menkiausių pasvarstymų apie tai, o ką gi mes darysime. Tik sklando padūsavimai: „nieko čia negalima padaryti, pasaulis keičiasi, visus reikia priimti, būkime tolerantiški, supraskime tų žmonių padėtį“ ir pan. Bet pažvelkime iš kitos pusės. Juk tie dabartiniai europiečiai ir moka už savo senelių klaidas. Nes jų protėviai engė Afriką, Aziją, Lotynų Ameriką, vežė iš ten į Europą ne tik vergus, bet ir visus tų regionų turtus... Didelė dalis tų miestų gražuolių yra pastatyta ant tų žmonių kraujo. Taigi, vyksta savotiškas istorinis teisingumas, kuris grįžta bumerangu dabartinei kartai, kuri yra visiškai nepajėgi suvaldyti situacijos.

Tačiau čia iškyla svarbiausias klausimas: o mes čia kuo dėti? Mes juk nebuvome kolonijinė valstybė, nesinaudojome kolonijų turtais ir vergais, mes patys buvome išnaudojami, buvome kolonija, o ir dabar tokie esame... Bet mes turėsime prisiimti jų nuodėmes. Dabar net būtų laikas svarstyti: ar apskritai išliks krikščioniškoji Europos civilizacija, nekalbant jau apie politinį ES darinį? Tie klausimai jau kyla europiečiams, o mūsų visuomenė vis dar gyvena iliuzijomis, kad įstojo į rojų ir pasiekėme tikslą... Mes visiškai nesvarstome gyvenimo be ES ir net nesusimąstome, o ką reikės daryti, kai mūsų akyse žlugs Europos civilizacija... Tai negi mes sau nekeliame klausimo: ar nėra per didelė kaina būti tokiame darinyje?

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“