1 nuotr.Dauguma naftą išgaunančių pasaulio valstybių šiuo metu susiduria su rimtomis ekonominėmis problemomis, o kai kurioms iš jų net gresia bankrotas. Kodėl taip yra? - „Vakaro žinios“ klausė ekonomisto Valdemaro Katkaus.
- Kas nutiko naftą eksportuojančių šalių ekonomikoms? O gal padėtis nėra tokia bloga, kaip daugelis naftos valstybių bando parodyti?
- Pažvelkime į tas naftos liga susirgusias valstybes iš arčiau. 13 tokių valstybių vienija OPEC ir jos išgauna 42 procentus visos pasaulio naftos. Jeigu pažvelgtume į šių valstybių pajamų kritimą, tai pamatytume įdomių dalykų. Antai 2012 metais, kai šios šalys buvo pasiekusios savo pajamų viršūnę, tai visa OPEC per metus iš naftos biznio gaudavo 920 milijardų dolerių. Šiais metais planuojama, kad OPEC gaus tik 340 milijardų, taigi pajamų kritimas dabar sudaro 66 procentus. Vienas iš veiksnių, kodėl taip drastiškai krenta šios pajamos, yra tas, kad trys OPEC šalys - Venesuela, Irakas ir Libija - šiuo metu laikomos žlugusiomis valstybėmis.
- Libijoje ir Irake nuolat kariaujama. O kodėl Venesuela pateko į tokią gilią krizę?
- Iš esmės tai - klinikinis atvejis. Naftos pajamos Venesueloje sudaro 60 procentų viso biudžeto pajamų, o kartu nafta sudaro 95 proc. viso eksporto pajamų. Vadinasi, beveik visa valiuta į šalį ateina tik iš naftos pardavimo. Kadangi pajamos sumažėjo, automatiškai išaugo infliacija, t.y. pabrango visas įvežamas importas. Manoma, kad šiais metais infliacija Venesueloje pasieks 720 proc., nors pernai buvo tik 275 proc. infliacija. Vadinasi, atitinkamai auga ir visų prekių bei paslaugų kainos šalyje. Venesueloje šiuo metu trūksta pieno, sviesto, kiaušinių, net cukraus, nors cukranendrės auginamos pačioje šalyje. Šalis neturi pinigų trąšoms pirkti, kad galėtų palaikyti bent žemės ūkį. Šiuo metu apie 80 proc. šalies ligonių stokoja elementarių vaistų, medicininės įrangos, mirtingumas ten didžiulis. Tuo metu visos Venesuelos centrinio banko valiutinės atsargos sudaro tik 12 mlrd. dolerių, tad dabar šalis už importą atsiskaito beveik vien auksu. Manoma, jeigu tokiais tempais tai tęsis, Venesuela jau šių metų pabaigoje save paskelbs bankrutavusia šalimi, negalinčia atsiskaityti už suteiktas paskolas ir t.t. Padėtis yra visiškai katastrofiška, demonstracijos vyksta kiekvieną dieną, reikalaujama, kad prezidentas atsistatydintų, kyla riaušės, plėšikavimas ir t.t.
- Bet pažvelkime į ne tokias komplikuotas valstybes. Pavyzdžiui, didžiausia naftos eksportuotoja Saudo Arabija - kaip ji laikosi?
- Taip, Saudo Arabija yra didžiausia naftos gamintoja visoje OPEC ir jos padėtis palyginti nebloga. Saudo Arabijos biudžeto pajamos iš naftos sudaro 48 proc., o tai yra apie 40 proc. viso šalies eksporto. Bet ji turi vieną didžiausių pasaulyje užsienio valiutos rezervų, kuris sudaro 572 mlrd. dolerių, nors vien praėjusiais metais išleido apie 115 mlrd. dolerių, kad galėtų padengti savo biudžeto deficitą ir visus įsipareigojimus. Šiuo metu Saudo Arabija ne tik ima iš to rezervo, bet taip pat leidžia valstybines obligacijas, t.y. skolinasi tarptautinėse rinkose. Tačiau kadangi ji turi tokius didžiulius rezervus, tai jai leidžia kol kas bent jau laikytis paviršiuje be didelės sumaišties.
- O Norvegija? Ši šalis, į kurią veržiasi mūsų tautiečiai, pastaruoju metu taip pat skundžiasi šlubuojančia ekonomika?
- Norvegijos vadinamasis naftos fondas, kuris kartu yra ir pensijų fondas, yra didžiausias pasaulyje ir šiuo metu jame yra 870 mlrd. JAV dolerių. Tačiau šiemet pirmą kartą po 20 metų pradėti naudoti šio fondo pinigai finansuoti valstybės biudžetui. Paskutinį kartą tai buvo daroma dar 1996 metais. Pirmą šių metų pusmetį norvegai iš fondo išėmė 5 mlrd. dolerių, o antrą pusmetį, manoma, kad bus išimta dar 20 mlrd. dolerių. Kitaip sakant, pinigai ten taip pat tirpsta daug greičiau, negu jie patys planavo, nes vien iki šių metų pabaigos biudžetas „suvalgys“ 25 mlrd. dolerių neplanuotų fondo pinigų. Ši suma prilygsta visoms praėjusiais metais iš naftos gautoms pajamoms - jie pernai uždirbo lygiai tiek pat, kiek šiemet išleis biudžeto deficitui dengti. Šiais pinigais Norvegija finansuoja 18 proc. visų vyriausybės išlaidų. Bet kadangi rezervai yra labai dideli, tai jie dar gali laikytis neblogai.
- Visada įdomu pažvelgti į Rusijos naftos biznio reikalus, juolab kad jie jau ne pirmą kartą apsiskaičiavo, planuodami pasaulines naftos kainas ir atitinkamai įplaukas į biudžetą.
- Rusija šiuo metu iš savo rezervo fondo finansuoja 15 proc. visų vyriausybės išlaidų, bet čia bėda yra ta, kad šalies rezervinis fondas išseks jau šiais metais, jeigu ir toliau tokiais tempais teks dengti biudžeto skyles. O Rusijos biudžete naftos pajamos sudaro 37 procentus, tad, galima sakyti, šalis yra smarkiai priklausoma nuo pasaulinių naftos kainų ir jos eksporto. Šių metų biudžetą rusai apskaičiavo, tikėdamiesi, kad „Ural“ prekės ženklo nafta kainuos 50 JAV dolerių už barelį, tačiau šių metų 8 mėnesių vidurkis yra 39 JAV doleriai už barelį. Būtent dėl šios priežasties Rusija per šį laikotarpį nesurinko 11 proc. savo planuoto biudžeto pajamų. Kaip tik šiandien pasirodė žinia, kad Rusija vėluoja paskelbti savo valiutos rezervus, vadinasi, padėtis ten yra labai sudėtinga... Čia reikėtų pridėti, kad problemų yra ne tik Rusijos biudžete, bet jų naftos kompanijose. Štai „Fitch“ reitingų agentūra apskaičiavo, kad parduodant kiekvieną naftos barelį Rusijos kompanijos praranda apie 0,5 JAV dolerio. Vadinasi, net turtingos Rusijos kompanijos šiandien daugiau išleidžia pinigų naftos gavybai, negu gauna iš to pajamų. Dėl to Rusijoje šiuo metu yra didelė diskusija, kokias naftos kainas planuoti kitais metais - vyraujanti ekspertų nuomonė, kad „Ural“ nafta kainuos ne daugiau kaip 40 JAV dolerių už barelį. Tačiau tokiu atveju biudžetas bus dar baisesnis, nes, kaip žinoma, Rusija jau dabar atidėjo pensijų indeksaciją, kuri turėjo būti padaryta dar sausio mėnesį. Visa tai jie jau perkėlė į kitus metus.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios"
