1 nuotr.Oficialiu Kubos vadovu po daugiau nei 60 metų pertraukos tapo žmogus, kurio pavardė nėra Kastras. Nacionalinė asamblėja paskelbė, kad prezidentu nusipelnė tapti Migelis Diasas Kanelis (Miguel Diaz-Canel). Iš pirmo žvilgsnio jis atrodo modernesnis už pirmtakus. Kai kas kalba apie naują erą, tačiau iš tiesų Kuba vargu ar pasitrauks iš komunizmo statybų. M.Diasą Kanelį pasirinko ne kas kitas, o Raulis Kastras (Raul Castro). Be to, R.Kastras išliko komunistų partijos vadovu.
Du dalykai yra simboliški, jie turbūt ir paskatino kalbėti apie naują erą. Pirma, oficialiai baigėsi Kastrų dinastijos valdymas. Nuo pergalės, 1959 m. pasiektos Kubos revoliucijoje, iki 2008 m. šalį valdė Fidelis Kastras, miręs užpernai. Iš Fidelio sostą paveldėjo brolis Raulis, kuriam dabar yra 86-eri. Antras simboliškas faktas - M.Diasas Kanelis gimė jau po revoliucijos, 1960-aisiais. Jam kaip tik šiandien sukanka 58-eri.
Gimtadienio dovana tapo prezidento postas. Užvakar Nacionalinė asamblėja paskelbė M.Diasą Kanelį vieninteliu oficialiu kandidatu į prezidento postą. Balsavimas vyko vakar, bet komunistinėje saloje tai tėra formalumas. Naujasis prezidentas yra elektronikos inžinierius, karjerą partijoje pradėjęs 1993 m. Po dešimties metų jis pateko į politinį biurą, 2009-2012 m. buvo švietimo ministru. 2013 m. R.Kastras pasirinko M.Diasą Kanelį viceprezidentu, taigi jis buvo ruošiamas estafetės perėmimui.
Palyginti su revoliucionierių karta, M.Diasas Kanelis atrodo tikrai modernus. Jis bene pirmasis iš Kubos komunistų lyderių pradėjo naudoti asmeninį kompiuterį. Kalbant apie asmeninius pomėgius, netradiciška tai, kad naujasis prezidentas labiau mėgsta krepšinį, o ne Kuboje dievinamą beisbolą.
Kalbas apie pokyčius skatina ir tai, kad į Valstybės tarybą nepateko kai kurie senosios kartos atstovai. Tačiau vieta taryboje atsirado 2008 m. olimpinei čempionei, kūjo metikei Jipsi Moreno (Ypsi Moreno). Jai dar tik 37-eri, bendrame Kubos vadovybės kontekste šis amžius atrodo labai jaunas.
Kita vertus, M.Diasas Kanelis vadinamas R.Kastro mokiniu. Dienraštis „Washington Post“ spėja, kad jis netaps Kubos Michailu Gorbačiovu. Kažin ar to norėtų patys kubiečiai. „Man sunku patikėti tuo, kad nebus nei Fidelio, nei Raulio. Tai man beveik nesuvokiama, bet jei jų nėra, vis tiek turime sekti jų idėjomis“, - senosios kartos nuotaiką apibūdino 78 metų Chiraldas Baesas (Giraldo Baez).
Komentuoja Ieva Giedraitytė Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytoja:
- Nemanau, kad prasidės nauja era, nes kandidatas yra sąmoningai pasirinktas partijos. Jis atstovauja gal kiek modernesnei ir nuosaikiau atrodančiai partijos daliai, o ne seniesiems kovotojams, kurie susiformavo šaltojo karo metais. Bet iš principo kalbėti apie naują erą neverta. Manau, salos vystymosi scenarijus nustatomas komunistų partijoje, o partijos lyderiu išlieka Raulis Kastras.
Sala yra labai uždara, mes nežinome, kokios diskusijos vyksta politinio biuro viduje. Abejoju, kad greitai įvyks radikalūs pokyčiai. Akivaizdu, kad pačioje Kuboje yra daugybė žmonių, kuriems nepatinka Kastro režimas, tačiau yra ir žmonių, kurie yra visiški „kastristai“. Taip pat yra ir žmonių, kurie sako, kad jiems nelabai patinka demokratijos trūkumas, jie nori gyventi ekonomiškai geriau, bet kartu nori išsaugoti ir savo modelį. Tai yra ir nemokamas švietimas, ir, palyginti su kitomis regiono valstybėmis, gera sveikatos apsauga.
Diskusijos apie Kubos ateitį labiau susijusios su diskusijomis partijos viduje, ypač aukštuosiuose jos sluoksniuose. Jei požiūris pasikeistų juose, galbūt kažkas ir galėtų įvykti, bet tai nėra vieno žmogaus klausimas. Labai sunku pasakyti, kas vyksta partijos viduje. Be abejo, Kastrų šeimos, tiksliau, Fidelio Kastro brolio įtaka yra labai didelė. Kita vertus, akivaizdu, kad būna šiokių tokių pasistumdymų dėl valdžios. Spėju, kad padėtis ten panaši į Kinijos politbiurą, kur diskusijos tarsi vyksta, bet dabar iškilo stipri asmenybė, sustiprinusi savo galią. Kol kas, kol yra R.Kastras, kitokių nuomonių nelabai matosi, tačiau galbūt jos pasimatys vėliau.
Migelis Diasas Kanelis dažnai rodomas su nešiojamuoju kompiuteriu, marškinėliais. Jis nėra kariškis, atėjo iš civilinės tradicijos. Tai turbūt atspindi bandymą kitaip pateikti save pasauliui. Tačiau mes tikrai nežinome, kad naujasis prezidentas kažkaip kitaip matytų Kubos ateitį. Jis yra paties Raulio atvestas į partiją ir labai staigiai užaugintas. Kai kada jį netgi vadina tyliuoju technokratu, kuris nekels revoliucijos. Spręsti labai sunku, nes jo paties pasisakymų nėra daug. Kuboje uždrausta politinė propaganda, reklama. Jo paties nuomonės daugeliu klausimų mes net nežinome.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
