Prekybininkai skaičiuoja 110 mlrd. eurų nuostolius

Didžiausius nuostolius dėl vagysčių visoje Europoje patyrė Olandija - nuostoliai čia siekė 1,48 proc. bendros apyvartos. Antroje vietoje su 1,35 proc. Suomija, trečioje - Ispanija (1,33 proc.). Mažiausi prekybos nuostoliai tiriamu laikotarpiu buvo Norvegijoje (0,75 proc.), Šveicarijoje (0,76 proc.) bei Prancūzijoje (0,81 proc.). 2014-2015 metais Europoje vidutiniškai nuostoliai dėl vagysčių sudarė 1,05 proc. bendros apyvartos ir šiek tiek sumažėjo lyginant su ankstesniais metais (1,13 proc.). Tai taip pat mažiausias rodiklis lyginant globaliu mastu, kur nuostolių rodiklis augo ir siekia 1,23 proc..

„Nepriklausomas vagysčių mažmeninėje prekyboje tyrimas išskiria geriausias nuostolių prevencijos praktikas, tai: augantis produktų ženklinimas gamybos metu; vidinis rodiklių rinkimas ir efektyvesnis panaudojimas, leidžiantis geriau suprasti nuostolių šaltinius pagal prekes, prekių kategorijas ir parduotuvės lygius; pamatuota skirtingų prevencijos priemonių kombinacija; investicijos į darbuotojų mokymus; tiek vidinis, tiek išorinis informavimas apie naudojamas apsaugos priemones; darbuotojų biografijos tikrinimas prieš priimant į darbą", - sakė „StrongPoint" svarbių klientų vadybininkas Valdas Semėnas.

Pagrindiniu nuostolių šaltiniu išlieka nesąžiningi pirkėjai - jų vagystės siekia 42 proc. (padidėjo 4 procentiniais punktais) ir sudaro daugiau kaip 15 mlrd. eurų sumą, darbuotojų sukčiavimai sudaro 25 proc., tiekėjų - 9 proc., o praradimai, priskiriami administracinėms klaidoms - 24 proc.. Vidutinė vieno nusikaltimo mažmeninėje prekyboje vertė siekia 63 eurus.

Nepriklausomas vagysčių mažmeninėje prekyboje tyrimas fiksuoja ir nuostolių periodiškumą - žiemą, dėl sezoninių švenčių sąlygojamų priežasčių ir išaugusio parduotuvių lankytojų skaičiaus, stebimas aukščiausias nuostolių rodiklis. Prekybininkai įvardina papildomas priežastis - vagiamas prekes lengviau paslėpti po masyviais drabužiais, kai kurių sezoninių prekių didesnė vertė. Be to, pastebėta, kad vagysčių padaugėja ir pailgėjus tamsiam paros metui.

Daugiausiai nuostolių prevencijos priemonėms išleidžia Ispanija (1.37 proc. nuo pardavimų) ir Prancūzija (1,36 proc.). Tuo tarpu Turkija (0.3 proc.) ir Švedija (0,4 proc.) mažiausiai. Elektroninių prekių apsauga išlieka pačiu populiariausiu prekių apsaugos metodu - į tai investuoja net 78 proc. apklaustų Europos prekybininkų, toliau seka kietieji žymekliai vorai ir apsauginiai dėklai. Tuo tarpu parduotuvių apsaugai daugiausiai naudojamos vaizdo stebėjimo sistemos (72 proc.), apsaugos darbuotojai (59 proc.) ir signalizacijos sprendimai (52 proc.).

Prekybininkai vis daugiau investuoja į verslo analitikos įrankius ir duomenų analizę, kad rinktų ir vertintų duomenis apie produktus, kurie yra vagiami labiausiai. Taip pat vis daugiau valstybių pradeda naudoti RFID technologija pagrįstus sprendimus, kurie leidžia sekti prekių judėjimą ir pozicijas visoje tiekimo grandinėje.

Labiausiai vagiamų Europoje prekių sąraše išlieka lengvai paslepiamos, populiarios ir likvidžios prekės: elektroniniai įrankiai, mobiliųjų įrenginių aksesuarai, drabužių aksesuarai, baterijos, vynai, stiprieji alkoholiniai gėrimai ir skutimosi peiliukai.