V.Budnikas: Vyksta kova prieš tikrąsias vertybes

Į „Vakaro žinių“ klausimus atsakė Lietuvos žmogaus teisių asociacijos pirmininkas Vytautas Budnikas.

- Psichopatas Švedijoje nužudė du žmones, dar kelis sužeidė ir iškart buvo apkaltintas „nacionalizmu“, nors joks tyrimas dar net nebuvo pradėtas. Lygiai tas pats buvo su Norvegijos žudiku Andersu Breiviku - jis taip pat paverstas „nacionalistu“, nors savo laiške atvirai pritarė homoseksualizmo plėtrai, nors tai jokiems nacionalistams nebūdinga. Kodėl paplito tokia mada - prikergti „nacionalisto“ etiketę viskam, kas visuomenei gali būti nepriimtina?

- Dabar daug diskutuojama, kokios vertybės gali vienyti Europos Sąjungą ir kalbama apie vadinamąjį „konstitucinį patriotizmą“, nes ES politikai nusprendė, kad tautinių valstybių neturėtų likti. Tokio požiūrio šalininkai aiškina, esą „konstitucinis patriotizmas“ galėtų suvienyti europiečius teisiniu pagrindu ir taip jie visi staiga taptų vieningos Europos patriotais. Tačiau man visada norisi paklausti: o kokios vertybės vienija šitoje Europoje, nes bet koks patriotizmas gali gyvuoti tik tam tikrų vertybių pagrindu. Bėda ta, kad Europoje šiuo metu vyksta kultūriniai karai ir daugelį tradicinių vertybių bandoma perkainoti. Pavyzdžiui, bandoma pakeisti šeimos sampratą, peršama vienalyčių santuokų propaganda, brukamas „naujas“ požiūris į žmogaus gyvybę, eutanaziją, vaikų „gaminimą“ mėgintuvėliuose, abortus, net vaikams peršamas lytinis švietimas ir masturbacija, išrandama kažkokia trečioji „socialinė lytis“, pakeičianti vyro ir moters sampratą, ir t.t. Taigi tūkstančius metų gyvavusios krikščioniškos vertybės yra keičiamos į laiko nepatikrintus eksperimentus. Aišku, visi tie, kurie bruka tokius „naujus“ požiūrius, ir patys tuo netiki, tačiau juk visada artėja kokie nors rinkimai... Kitaip tariant, niekas nepaaiškina, kas gali vienyti europiečius sunaikinus tautinę valstybę, kai nuolat puolamas tautiškumas ir tradicinės vertybės. Sunaikinti viską galima, tačiau juk nėra jokio pakaitalo ir žmonės tai intuityviai jaučia, jie taip pat jaučia pavojų iš tokių etikečių klijuotojų bei „naujovių“ ieškotojų. Apskritai kažką keičiant reikia pasiūlyti alternatyvą, o tautiškumui bei nacionalinėms valstybėms jokios alternatyvos nėra. Todėl bandoma visa tai apjuodinti pasitelkiant tokius neigiamus personažus, kad žmonės greičiau pereitų prie tų laiko nepatikrintų „naujovių“. Kiek matau įvairiausių postringavimų viešojoje erdvėje, tai politikai tiesiog nežino - jiems iškelta užduotis panaikinti nacionalines valstybes, o kas turi atsirasti vietoj jų - jiems nepasakė. Todėl bet kuris faktas, kuris gali sumenkinti tautinės valstybės bei tautiškumo reikšmę, panaudojamas propagandiniais sumetimais.

- Šis „naujovių“ mėgėjų skleidžiamas purvo srautas nukreipiamas ne tik į minėtas nestabilios psichikos asmenybes, bet ir į žinomus savo šalyse gerbiamus politikus. Pavyzdžiui, nuolat yra užsipuolamas Viktoras Orbanas, kuris yra bene vienintelis politikas Europoje, kuris efektyviai dorojasi su migrantų krize...

- V.Orbaną dažniausiai puola tie, kurie nėra susipažinę su jo kalbomis ar veikla. O jo kalbose yra labai daug logikos ir racionalių pamąstymų. Kita vertus, jeigu pas mus skelbiama, kad esą einame vis didesnės demokratijos link, tai reikėtų būti tolerantiškesniems kitokioms nuomonėms. Nes yra daug nepakantumo kitokiai nuomonei - arba oficialioji nuomonė, arba neturi būti jokios kitos... Tai yra mums pažįstamas braižas dar nuo sovietmečio, kai visi kalbėjo taip, kaip tuomet reikėjo kalbėti. Šiuo požiūriu šią ydą tektų priskirti tam tikroms žiniasklaidos grupėms, kurios bando marginalizuoti tuos kitokią nuomonę turinčius žmones, puola juos įvairiais užsakomaisiais tekstais. Tai yra neteisinga. Žmonės turi teisę pasisakyti, juolab kad tokie žmonės kaip V.Orbanas dažnai pasako nuogą tiesą, ypač kai kalbama apie migrantus. Pagaliau tie patys ES lyderiai dar prieš mėnesį kalbėjo vienaip, dabar jau kalba kitaip - tai rodo, kad jie patys nėra nuoseklūs, nes prieš mėnesį dar kvietė migrantus pas save, o dabar jau mąsto apie kuo aukštesnes tvoras, kuriomis ketinama nuo jų atsiriboti. Patys politikai neadekvačiai vertina situaciją, o visuomenė aiškiai suvokia kylančias grėsmes.

- Panaši tendencija vyrauja ir kalbant apie Lenkiją, kurioje artėja rinkimai. Šiuo metu bandoma pulti Lenkijos dešiniųjų lyderį Jaroslavą Kačinskį, esą jei laimės šis „nacionalistas“, lenkai neįsives euro, nors ir be jo jie gyvena kuo puikiausiai... Vadinasi, šia propaganda jau bandoma koreguoti būsimų rinkimų rezultatus?

- Galbūt tas „nacionalizmas“ ir turi kažkokio blogo užtaiso, kita vertus, juo nuolat spekuliuojama kiekviename žingsnyje. Jeigu kokios nors partijos žmogus kelia visiems akivaizdžią ir aktualią problemą, kurios nenori matyti vadinamasis „elitas“, tai būtinai jis išvadinamas „nacionalistu“. Tačiau tas žmogus tiesiog kovoja už savo valstybės interesus, jis turi ne tik tokią teisę, bet ir pareigą tai daryti. Tam jis ir renkamas, tam jis ir atstovauja. Nejaugi jis turi neatstovauti savo valstybei arba jai kenkti siūlydamas tai, kas jai yra nenaudinga? Tai yra absurdas. Ar jis teisus, ar neteisus - ne man spręsti, bet pats požiūris, kad atstovaudamas savo valstybės interesams jis yra kažkoks „ultranacionalistas“, nėra teisingas. Vėlgi viskas suvedama į demokratiją. Deja, šiuo metu mes matome, kad daugelis demokratiją supranta kaip vienos nuomonės reiškimą.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“