Vengrai nepasiduos ES diktatui

- Kodėl į referendumą dėl pabėgėlių kvotų Vengrijoje nesusirinko reikiamas skaičius žmonių?

- 3,5 mln. balsuotojų atsiliepė į vyriausybės kvietimą išreikšti savo nuomonę apie tai, kas gali gyventi Vengrijos teritorijoje ir ar tai turėtų spręsti Briuselis, ar Budapeštas. Tai pirmasis atvejis, kai buvo išklausyta ES valstybės narės piliečių nuomonė apie migrantų krizę. Šiame referendume balsavo daugiau žmonių nei referendume dėl įstojimo į ES. Vengrai vėl pateikė aiškų atsakymą, o daugiau nei 98 proc. visų balsavusiųjų atsakė neigiamai. Tokia aiški Vengrijos žmonių valia negali būti ignoruojama.

- Ar šio referendumo rezultatai nesukliudys premjerui Viktorui Orbanui, siekiant atsisakyti priimti migrantus pagal Briuselio kvotas?

- 3,2 mln. vengrų palaikymas suteikė vyriausybei įgaliojimus ginti savo poziciją visais klausimais diskusijoje apie Europą. Pagrindinis skirtumas tarp Vengrijos pasiūlymų ir vyraujančio ES požiūrio yra tas, kad migrantai turi būti sustabdyti už (ES išorės) sienų ir neįleidžiami į Europą tol, kol sprendžiama dėl jų statuso. Iki šiol visais ES pasiūlymais buvo bandoma spręsti dabartinę situaciją pasidalijant jau Šengeno erdvėje esančių migrantų socialinę naštą. Be itin trapaus ES ir Turkijos susitarimo nebuvo jokios kitos iniciatyvos spręsti problemos esmę. Šiuo metu Europos Komisija yra pateikusi pasiūlymus dėl privalomo migrantų pasidalijimo tarp ES valstybių narių neapribojant jų maksimalaus skaičiaus. Mūsų nuomone, tai neteisinga kryptis. Dar daugiau, tai kenkia valstybių narių suverenumui. Todėl tokie pasiūlymai kaip šis neturi atsirasti ES teisėje.

- Ar, Jūsų manymu, dabartinėje ES įmanoma suvienyti daugumą šalių, siekiant užkirsti kelius Azijos ir Afrikos migrantams į Europą? Kaip tai padaryti?

- Anksčiau ar vėliau vienybę teks pasiekti. Visi mato, kad nuolatinio nekontroliuojamo migracijos srauto neįmanoma suvaldyti. Jau nekalbant apie terorizmo pavojų, kuris praeitais metais tapo įprastu reiškiniu Europoje. Per šį laikotarpį tapo akivaizdu, kad Vengrijos vyriausybės pradinė pozicija buvo teisinga, o sveikas protas lėtai, bet užtikrintai ėmė dominuoti. Vengrija jau atliko savo darbo dalį ir sustabdė migrantų srautą per Balkanų maršrutą. Tai buvo pirmasis reikalingas žingsnis, ir mes tikimės, kad kartu su Vengrijos pasiūlymais po jo bus daug kitų.

- Kokie turėtų būti ES veiksmai sprendžiant migrantų antplūdžio problemą?

- Mūsų vyriausybė daugiau nei prieš metus pateikė pasiūlymų paketą. Jo pagrindiniai aspektai - nelegali migracija privalo būti sustabdyta, ES sienos sustiprintos, žmonių gabentojų tinklas išardytas, sprendimai dėl patekimo į Europą priimami už jos sienų, o prieglobsčio ieškotojai, kurių prašymai atmetami, siunčiami į jų kilmės šalį. Tarp kitko, taip anksčiau veikė patekimo į Šengeno erdvę sistema. ES turėtų sutelkti savo humanitarines pastangas į tas šalis, kurios yra migracijos šaltinis. Mes turėtume teikti pagalbą tose vietose, kur ji reikalinga, užuot importavę vietines problemas į Europą. Kai kurie iš šių pasiūlymų jau sulaukė pritarimo kitose ES valstybėse narėse, ir mus džiugina tai, kad prie šių pastangų prisideda Višegrado grupės valstybės.

- Ar tikite, kad Europos tautoms pavyks išsaugoti savo tapatybę šios krizės akivaizdoje? Ar neužvaldys Europos svetimšaliai ir neperrašys istorijos?

- Stengiuosi žvelgti pozityviai, tačiau žinau daug nesėkmės scenarijų, tarp kurių, beje, yra daugybė realių grėsmių. Jeigu Europos lyderiai suvoks šią riziką ir imsis neišvengiamų sprendimų, tai Europa kaip visuma gali būti apsaugota, o atskiros valstybės narės gali išsaugoti joms taip brangią tautinę tapatybę, kuri yra neatsiejama europietiško gyvenimo ir kultūros dalis.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“